Vytautas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
|
|
|
|---|---|
| Lietuvos didysis kunigaikštis ir Čekijos karalius | |
 |
|
 |
|
| GimÄ— | 1350 m. |
| Senieji Trakai | |
| MirÄ— | 1430 m., spalio 27 d. |
| Trakai | |
| Tėvas | Kęstutis |
| Motina | BirutÄ— |
| Sutuoktinė/s | Marija Lukomskaja Ana Sviatoslava Juliana Olšanskaja |
| Vaikai | Sofija |
 |
|
| Valdė | 1392 – 1430 m. |
| Pirmtakas | Jogaila |
| Įpėdinis | Švitrigaila |
 |
|
| ValdÄ— | 1422 - 1423 m. |
- Apie vardą žr. Vytautas (vardas).
Vytautas (g. Senuosiuose Trakuose ~1350 m., mirÄ— Trakuose 1430 m.), Lietuvos didysis kunigaikÅ¡tis (1401-1429, realiai – 1392-1429; 1422-1423 m. – kartu ir ÄŒekijos karalius). Lietuvos didžiojo kunigaikÅ¡Äio KÄ™stuÄio sÅ«nus, Jogailos pusbrolis.
Turinys |
[taisyti] PolitinÄ— ir karinÄ— veikla
Kovodamas su Skirgaila bei Jogaila dÄ—l Skirgailai atiduotos tÄ—vonijos (Trakų kunigaikÅ¡tystÄ—s), Vytautas 1382-1384 ir 1389-1392 m. bÄ—go pas kryžiuoÄius. Abu kartus Vytautas kryžiuoÄius iÅ¡davÄ— ir grįžo į LietuvÄ… pasiekÄ™s susitarimus su Jogaila. 1384 m. jis atgavo dalį savo tÄ—vonijos. 1392 m. pagal Astravos sutartį atgavo Trakus ir iÅ¡sikovojo teisÄ™ valdyti visÄ… LDK kaip Jogailos vietininkas, o 1401 m. iÅ¡sirÅ«pino Ldk titulÄ… bei teisÄ™ valdyti LDK kaip „Lietuvos vyriausiojo kunigaikÅ¡Äio“ Jogailos vasalas.
Valdant Vytautui jo pastangomis dauguma LDK sritinių kunigaikÅ¡Äių buvo pakeisti didžiojo kunigaikÅ¡Äio vietininkais, o didžiojo kunigaikÅ¡Äio taryba iÅ¡ patariamojo valdymo organo virto autonomiÅ¡ku valstybÄ—s valdymo organu, kurio nariai jau neblogai iÅ¡manÄ— LDK vidaus ir užsienio politikos vingrybes.
Vytautas vadovavo Lietuvos ir Lenkijos kariuomenei, Žalgirio mÅ«Å¡yje (1410) galutinai palaužusiai VokieÄių ordino karinÄ™ galiÄ…; netrukus po Å¡io mÅ«Å¡io (1411) sudaryta TorÅ«nÄ—s taikos sutartimi Žemaitija buvo pripažinta Lietuvai iki Vytauto ir Jogailos gyvos galvos. 1422 m., po dar vieno Vytauto ir Jogailos surengto žygio į PrÅ«sijÄ…, buvo sudaryta Melno taikos sutartis, kuria ordinas atsisakÄ— bet kokių teisių į ŽemaitijÄ….
Remdamas nuo Maskvos nepriklausomas rusų bei rusÄ—nų kunigaikÅ¡tystes, Vytautas sudarÄ— sutartis su TverÄ—s (1427), RiazanÄ—s (1430) ir Pronsko (1430) kunigaikÅ¡Äiais.
1429 m. sausį Lucko pilyje vykusio Europos monarchų ir jų atstovų suvažiavimo dalyviai (nevainikuoto) Vokietijos imperatoriaus Zigmanto LiuksemburgieÄio (tolimo Vytauto giminaiÄio) siÅ«lymu[1] VytautÄ… paskelbÄ— Lietuvos karaliumi (Lietuvos didžiÅ«nai VytautÄ… Lietuvos karaliumi buvo apskelbÄ™ dar 1398 m. spalį, tada Nemuno Salyno saloje susirinkÄ™ patvirtinti LDK taikos su VokieÄių ordinu). Vytauto ir jo žmonos Julijonos vainikavimo karaliÅ¡kais vainikais iÅ¡kilmÄ—s buvo numatytos 1430 m. rugsÄ—jo 8 d., taÄiau jos neįvyko lenkams tų metų rugpjÅ«Äio viduryje Vokietijos ir Lenkijos pasienyje suÄ—mus, sumuÅ¡us ir apiplÄ—Å¡us imperatoriaus įgaliotinius, gabenusius į Vilnių Vytauto vainikavimo sutartį (speciali Zigmanto LiuksemburgieÄio pasiuntinių delegacija, kuri tuo pat metu Vytautui ir jo žmonai vežė Niurnbergo auksakalių pagamintas karÅ«nas ir 1430 m. rugsÄ—jo pradžioje jau buvo Frankfurte prie Oderio, po Å¡io incidento toliau nebevyko ir grįžo į VokietijÄ…). Po to kita Vytauto vainikavimo iÅ¡kilmių diena buvo paskirta dar du kartus, taÄiau antrÄ…jį Lietuvos karaliaus vainikavimosi bandymÄ… sužlugdÄ— tų paÄių metų spalio pradžioje į LietuvÄ… kartu su VytautÄ… palaikiusiu Jogaila atvykÄ™s Krokuvos vyskupas Zbignevas Olesnickis, o treÄiÄ…jį – netikÄ—ta Vytauto mirtis (1430 m. spalio 27 d.).
Tarp I ir II pasaulinių karų pirmojo neįvykusio Vytauto vainikavimo Lietuvos karaliumi diena (rugsÄ—jo 8-oji) Lietuvoje buvo Å¡venÄiama kaip Tautos Å¡ventÄ—.
[taisyti] Kultūrinė civilizacinė veikla
Lietuvos vesternizacijÄ… Vytautas vykdÄ— daugiausia intensyvindamas feodalinius santykius. Žymiai padidinÄ™s feodalines valstieÄių prievoles, jis pradÄ—jo juos dalyti bajorams; vÄ—liau etninÄ— Lietuva jos valstieÄių laisvÄ—s kaina pasiekÄ— nemažų laimÄ—jimų, – jau vien dÄ—l to, kad naujosios luominÄ—s bajorų teisÄ—s sudarÄ— palankias sÄ…lygas plÄ—stis jų akiraÄiui.
Vytauto valdymo laikotarpiu (ypaÄ po Žalgirio mÅ«Å¡io) dÄ—l tada iÅ¡ esmÄ—s pagerÄ—jusios LDK tarptautinÄ—s konjunktÅ«ros, o iÅ¡ dalies ir dÄ—l paties Vytauto protekcionistinÄ—s veiklos etninÄ—je Lietuvoje pradÄ—jo sparÄiai augti Vilnius, Kaunas, Gardinas, Trakai ir kt. miestai, Ä—mÄ— rastis ir naujų miestų užuomazgų.
Kurdamas Lietuvoje katalikiškų parapijų tinklą, Vytautas pureno dirvą ir vakarietiškų mokyklų kūrimuisi.
Vytautas ženkliai padidino ir Ldk raÅ¡tinÄ™; pradedant jo valdymo laikotarpiu valstybÄ—s valdymas ir teismo bylų sprendimas buvo paremti raÅ¡tu, o lietuvių bajorų ir miestieÄių gyvenimas – tiesiog neįsivaizduojamas be lotyniÅ¡ko ar slaviÅ¡ko raÅ¡to.
[taisyti] Valdymo reikšmė
XIV a. pabaigoje Lietuva buvo jau pusantro Å¡imto metų kovojusi su visos Vakarų Europos remiamu VokieÄių ordinu, krikÅ¡ÄionybÄ—s platinimo dingstimi izoliavusiu LietuvÄ… nuo likusių Vakarų Å¡alių. Jogaila, įvesdamas etninÄ—je Lietuvoje krikÅ¡ÄionybÄ™, pradÄ—jo Å¡iÄ… izoliacijÄ… Å¡alinti, bet kartu pavertÄ— LietuvÄ… Lenkijai pavaldžia valstybe; negana to, Jogailai 1387 m. pakrikÅ¡tijus tik AukÅ¡taitijÄ…, Å¡iuo daliniu krikÅ¡tu net nebuvo paÅ¡alinta kryžiuoÄių paÄiai Lietuvos egzistencijai keliama grÄ—smÄ—.
1389 m. faktiÅ¡kai stojÄ™s vadovauti lietuvių diduomenÄ—s kovai prieÅ¡ lenkų įsigalÄ—jimÄ… Lietuvoje, Vytautas tiesiog privalÄ—jo rasti bÅ«dus iÅ¡vesti Å¡alį iÅ¡ atsilikimo, paÅ¡alinti ordino grÄ—smÄ™, atsikratyti Lenkijos hegemonijos. IÅ¡naudodamas ordino ir Lenkijos nesutarimus, Vytautas gana sÄ—kmingai susidorojo su visais minÄ—tais uždaviniais. PeriodiÅ¡kai „atiduodamas“ ordinui ŽemaiÄius, Vytautas kaskart numatydavo bÅ«dus jiems susigrąžinti. Žygiuodamas į rytus, kartu jis rengÄ—si puolimui vakaruose. PripažinÄ™s Lenkijos karaliaus virÅ¡enybÄ™ savo atžvilgiu, įsigudrino palenkti savo pusÄ—n daugumÄ… lenkų didikų. UžsitikrinÄ™s Lenkijos paramÄ…, 1409 m. iÅ¡ VokieÄių ordino galutinai atsiÄ—mÄ— ŽemaiÄius. Daugiausia Vytauto nuopelnu laikytinas ir ordino sutriuÅ¡kinimas Žalgirio mÅ«Å¡yje. BÅ«damas faktiÅ¡kuoju didžiausio vÄ—lyvųjų viduramžių mÅ«Å¡io karvedžiu, Vytautas pelnÄ— pasaulinÄ™ Å¡lovÄ™. Po Žalgirio mÅ«Å¡io kryžiuoÄių pavojus Lietuvai buvo paÅ¡alintas, o LDK įgijo galimybÄ™ užmegzti normalius santykius su daugeliu Europos Å¡alių.
Vytautas sugebÄ—jo ne tik pakrikÅ¡tyti žemaiÄius, bet ir tapti Livonijos vyskupų globÄ—ju, o savo karÄ… su Tamerlanu paversti daugelio europieÄių kryžiaus žygiais. Ir nors jam nepavyko įsteigti atskiros, Gniezno arkivyskupui nepavaldžios Lietuvos bažnytinÄ—s provincijos, bÅ«tent Vytauto valdymo metais Lietuvos katalikų bei staÄiatikių vyskupai tapo hierarchais, atsižvelgianÄiais visų pirma į LDK interesus.
Vytautas sugebÄ—jo rasti bene geriausius iÅ¡ galimų bÅ«dus iÅ¡vesti LietuvÄ… iÅ¡ atsilikimo; bÅ«tent jis pavertÄ— LietuvÄ… Vakarų valstybe. Remdamasis tuometinÄ—s LDK politiniu svoriu ir karine galia, Lietuvos tarptautinÄ™ izoliacijÄ… jis paÅ¡alino kone visose Å¡alies gyvenimo srityse. Vytauto Lietuva Europoje buvo reikÅ¡minga kaip niekada prieÅ¡ tai ir po to, – kaip tik todÄ—l lietuviams Vytauto asmuo ypaÄ svarbus buvo XIX ir XX a. sÄ…vartoje[2] bei I Lietuvos Respublikos gyvavimo laikotarpiu.
[taisyti] Išnašos
- ↑ Vokietijos imperatorius, Lucke pasiÅ«lydamas Vytautui vainikuotis Lietuvos karaliumi, siekÄ— iÅ¡ardyti Lenkijos ir Lietuvos sÄ…jungÄ… ir taip padidinti VokieÄių ordino galimybes reviduoti Melno taikos sÄ…lygas.
- ↑ T. y. vykstant lietuvių tautinio atgimimo sąjūdžiui. Nuo to laiko dauguma lietuvių „patriotą Vytautą“ priešpriešina Jogailai, 1386 m. neva „pardavusiam“ Lietuvą lenkams.
[taisyti] Taip pat žiūrėkite
| Prieš tai: Jogaila |
Lietuvos didysis kunigaikštis 1401-1429 |
Po to: Å vitrigaila |
 |
Šis straipsnis apie istoriją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydamas šį straipsnį. |