Vokietija

Vokietijos Federacinė Respublika – valstybė Vakarų Europoje sudaryta iš 16 federacinių vienetų - žemių. Vokietija šiaurėje ribojasi su Šiaurės jūra, Danija bei Baltijos jūra, rytuose - su Lenkija ir Čekija, pietuose - su Austrija bei Šveicarija, vakaruose - su Prancūzija, Liuksemburgu, Belgija bei Nyderlandais.

Vokietija yra ES, JTO, OECD, NATO, OSZE bei G8 narė. Vokietija pagal BVP dydį yra trečia pasaulyje. Vokietija laikoma viena turtingiausių ir ekonomiškai pajėgiausių šalių pasaulyje. Eksporto lyderė.

[taisyti] Istorija


Vokietijos istorija
Germanų gentys
Frankų imperija
Rytų Frankų imperija
Šventoji Romos imperija (Vokietijos karalystė)
Vokiečių kunigaikštystės
Reino konfederacija
Vokiečių konfederacija
Šiaurės Vokietijos sąjunga
Vokietijos imperija
Veimaro respublika
Trečiasis Reichas
VDR, VFR
Suvienytoji Vokietija
Vokietijos istoriniai regionai:
Austrija, Bavarija, Burgundija, Frankonija, Žemutinis Reinas, Vestfalija, Žemutinė Saksonija, Švabija, Aukštutinis Reinas, Aukštutinė Saksonija, Brandenburgas, Tiuringija, Pomeranija, Prūsija

Pagrindinis straipsnis: Vokietijos istorija

Nors vokiečių kalba gyvuoja daugiau nei tūkstantį metų, tačiau Vokietijos kaip šiuolaikinės valstybės ištakų pradžia - tik XIX a. II pusė, kai iš esmės Prūsijos politiko Oto fon Bismarko pastangomis 1871 metais suvienijus vokiškas žemes, buvo įkurta Prūsijos karalystės dominuojama Vokietijos imperija. Iki Pirmojo pasaulinio karo Vokietija tapo viena stipriausių Europos valstybių. Pralaimėjusi karą, pagal Versalio sutartį Vokietija buvo pripažinta atsakinga už karo sukėlimą.

Dabartines sienas atitinkančioje teritorijoje Vokietija buvo suvienyta tik 1990 m. spalio 3 d., Europoje žlugus komunizmo sistemai.

Vokietija yra viena iš Europos Bendrijų steigėjų, viena iš didžiųjų ES narių (šalia Prancūzijos, Italijos ir Didžiosios Britanijos), daugiausiai balsų ES institucijose turinti valstybė narė. Kartu su Prancūzija Vokietija atlieka iš esmės vadovaujantį vaidmenį. Pagrindinė Europos Sąjungos plėtros šalininkė. Siekia stiprinti Europos Sąjungos politinį, gynybinį ir saugumo bendradarbiavimą, nuolatinės vietos Jungtinių Tautų Saugumo taryboje (nurodydama, kad ją remia Prancūzija, Rusija ir Japonija).

[taisyti] Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis: Vokietijos politinė sistema

Reichstagas - dabartinė ir buvusi Vokietijos parlamento vieta

Vokietija yra federacinė parlamentinė demokratinė respublika. Dabartinė Konstitucija priimta 1949 m.

Valstybės vadovas – Federacijos prezidentas (Bundesprezidentas), jį 5 metų kadencijai kartu renka Bundestagas ir Bundesratas. Prezidentas tėra simbolinė figūra, atliekanti reprezentacines ir tarpininkavimo funkcijas. Įstatymų veto teisės prezidentas neturi; skiria tik tam tikrus valtybės tarnautojus (ambasadorius, konsulus).

Įstatymų leidžiamoji valdžia – Bundestagas, renkamas tiesiogiai, bei žemes atstovaujantis Bundesratas. Bundestagas renkamas ketveriems metams slaptu, lygiu, tiesioginiu, proporciniu balsavimu. Bundestagą sudaro 603 atstovai, veikia 4 frakcijos:

1994 – 2002 m. parlamente buvo ir PDS frakcija.

Vyriausybei vadovauja kancleris (Bundeskancleris), renkamas parlamento.

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis: Vokietijos žemės

Vokietija suskirstyta į 16 federalinių žemių, vok. Bundesland, dgs. Bundesländer (skliausteliuose nurodomos sostinės):

Badenas-Viurtembergas (Baden-Württemberg, Štutgartas)
Bavarija (Freistaat Bayern, Miunchenas)
Berlynas (Berlin, Berlynas)
Brandenburgas (Brandenburg, Potsdamas)
Brėmenas (Freie Hansestadt Bremen, Brėmenas)
Hamburgas (Freie und Hansestadt Hamburg, Hamburgas)
Hesenas (Hessen, Vysbadenas)
Meklenburgas-Pomeranija (Mecklenburg-Vorpommern, Šverinas)
Reino kraštas-Pfalcas (Rheinland-Pfalz, Maincas)
Saksonija (Freistaat Sachsen, Drezdenas)
Saksonija-Anhaltas (Sachsen-Anhalt, Magdeburgas)
Saro kraštas (Saarland, Sarbriukenas)
Šiaurės Reinas-Vestfalija (Nordrhein-Westfalen, Diuseldorfas)
Šlėzvigas-Holšteinas (Schleswig-Holstein, Kylis)
Tiuringija (Freistaat Thüringen, Erfurtas)
Žemutinė Saksonija (Niedersachsen, Hanoveris).

[taisyti] Geografija

Pagrindinis straipsnis: Vokietijos geografija

Šiaurinę Vokietiją sudaro ledynmečio laikais susiformavusi žemuma (Šiaurės Vokietijos žemuma, žemiausias taškas 3,54 m žemiau jūros lygio). Pietų Vokietijoje – Alpių kalnai.

Sausumos sienų ilgis sudaro 3621 km.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinis straipsnis: Vokietijos ekonomika

Vokietija – trečia galingiausia pasaulio ekonomika, priklausanti pačiai didžiausiai ekonominei bendrijai pasaulyje – Europos Sąjungai.

Po Vokietijos susijungimo 1990 metais kilo nemažai ekonominių problemų dėl didelio Rytinės Vokietijos dalies ekonominio atsilikimo. Iš vakarų rytams kasmet pervedamos didžiulės pinigų sumos (iki 100 mlrd. JAV dolerių), siekiant atgaivinti Rytų Vokietijos ekonomiką. Dauguma tarptautinių kompanijų lieka Vakarų Vokietijoje ir tik nedaugelis kuria atstovybes rytuose.

[taisyti] Tarptautiniai santykiai ir kariuomenė

Vokietija palaiko labai glaudžius santykius su Prancūzija.

Vokietijos karines pajėgas, Bundesverą, sudaro armija (Heer), karinis jūrų laivynas (Marine), oro pajėgos (Zentraler Sanitätsdienst), medicininis servisas ir Streitkräftebasis. Karinė tarnyba privaloma aštuoniolikmečiams.

[taisyti] Demografija

Pagrindinis straipsnis: Vokietijos demografija

Gyventojų struktūra pagal amžių (2000 m.):

0-14 metų: 16 proc. (vyrų 6 679 930; moterų 6 333 110),
15-64 metų: 68 proc. (vyrų 28 638 814; moterų 27 693 630),
virš 65 metų: 16 proc. (vyrų 5 133 121; moterų 8 318 803).

Tautinė sudėtis: vokiečiai 91,5 proc., turkai 2,4 proc., kiti 6,1 proc. (daugiausia – serbai, kroatai, italai, lenkai, rusai, graikai ir ispanai). Šiaurėje, Šlezvigo-Holšteino žemėje, gyvena fryzų ir danų tautinės mažumos, Saksonijoje ir Brandenburge – sorbų tautinė mažuma.

Pasiskirstymas pagal religiją: liuteronai 38 proc., katalikai 34 proc., musulmonai 1,7 proc., netikintys ir kitų religijų 26,3 proc.

[taisyti] Teisinė sistema

Pagrindinis straipsnis - Vokietijos teisinė sistema (žr. taip pat Kategorija:Vokietijos teisinė sistema

[taisyti] Mokslas

Iš Vokietijos kilo daugybė garsių mokslininkų, 100 Nobelio premijos laureatų, nominantų. Pvz., fizikoje Einšteinas ir Maksas Plankas laikomi moderniosios fizikos pradininkais.