Vilniaus karo mokykla

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Vilniaus karo mokykla – Rusijos imperijos kariuomenės specialioji karinė mokykla, veikusi 1864-1915 m. Vilniuje (dab. Vilniaus universiteto Čiurlionio gatvės rūmai), 1915-1917 m. veikusi Poltavoje.

Turinys

1 Istorija
2 Mokyklos viršininkai
3 Mokyklos auklėtiniai
4 Šaltiniai
5 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Vilniaus karo mokykla įsteigta 1864 m. spalio 29 d. pagal ministro Nikolajaus Miliutino parengtą planą. Iš pradžių ji vadinosi Vilniaus pėstininkų junkerių mokykla. Mokėsi 200 junkerių, o nuo 1874 m. kursantų skaičius padidintas iki bataliono – 300 junkerių. 1877-1878 m. Rusijos-Turkijos karas pareikalavo didesnių laidų. 1877 m. išleisti 134 junkeriai, 1878 m. gegužės mėn. 122, o gruodžio mėn. - dar 69 žmonės. Baigiantis karui prie mokyklos buvo atidarytas karininkų kursas, skirtas 37 praporščikams, gavusiems šį laipsnį karo metu.

Mokslas trukdavo 2 metus. Jaunesnėje klasėje buvo dėstomas katekizmas, rusų kalba, prancūzų kalba, vokiečių kalba, matematika, fizika, chemija, braižyba, geografija ir istorija. Pagal karinio parengimo programą buvo dėstoma taktika, kariniai statutai, karinė topografija, fortifikacija, karinis administravimas, karo teisė, karinė higiena ir hipologija – mokslas apie žirgus. Mokslai baigdavosi vasaros stovykla, kurioje kiekvienas junkeris turėjo praktiškai pademonstruoti, ko išmokęs.^[1] Baigusiems mokyklą ne mažiau, kaip 8 balais iš bendrųjų dalykų, 6 balais iš karo dalykų ir 9 balais iš elgesio, buvo suteikiamas pоdporučiko laipsnis ir įteikiamas siuntimas į gvardijos dalinį. Baigę atitinkamai su 7,5 ir 8 balais, gaudavo praporščiko laipsnį, visi kiti dar šešis mėnesius turėjo tarnauti junkeriais kariniuose daliniuose.^[2]

Gyvenimas mokykloje buvo spartietiškas - junkeriui išlaikyti dienai buvo skiriamos 25 kapeikos. Tačiau nepasiturinčių tėvų vaikams tai buvo tiesiausias kelias siekiant pakankamai aprūpintos karinės karjeros. Baigę junkerių mokyklas jau po metų tarnybos veikiančioje armijoje daugelis gaudavo pirmąjį karininko leitenanto laipsnį.

Nuo 1901 m. rugsėjo 1 d. Vilniaus mokykloje įkurtos trys klasės. 1904 m. rugpjūčio 9 d. išleista pirmoji junkerių karininkų, o ne praporščikų laida (iki 1880 m. vadinosi portupėj-junkeriai). Mokykla buvo išplėsta iki 400 junkerių. 1910 m. rugsėjo 1 d. mokykla gavo karo mokyklos pavadinimą. ^[3]

Vilniaus karo mokykla turėjo dviejų rūšių ženklus. Mokyklos auklėtiniai kadetai nešiojo apskritus žetonus, o baigusiems buvo įteikiami kryžiaus formos ženklai.

1912 m. Vilniaus karo mokykla išleido savo auklėtinių, Šv. Georgijaus ordino kavalierių, žygdarbių atmintinę.

[taisyti] Mokyklos viršininkai

1905-1915 m. generolas leitenantas Borisas Adamavičius

[taisyti] Mokyklos auklėtiniai

Pulkininkas Jonas Asevičius-Acukas
Pulkininkas leitenantas Zenonas Baltušauskas 1913 m.
Generolas Janis Baluodis 1902 m.
Generolas Krišjanis Berkis 1906 m.
Pulkininkas Pranas Bizonas
Pulkininkas leitenantas Sergijus Bukevičius
Pulkininkas Liudas Butkevičius Poltavoje
Generolas Julius Čaplikas
Generolas Robertas Dambitis 1902 m.
Generolas Oskaras Dankersas 1906 m.
Pulkininkas Viktoras Giedrys
Generolas Karlis Goperis
Majoras Petras Grinkevičius 1916 m.
Majoras Jonas Išlinskas
Pulkininkas Pranas Jackevičius
Majoras Motiejus Karaša
Generolas leitenantas Maksimas Katchė 1899 m.
Generolas leitenantas Petras Kubiliūnas 1914 m.
Generolas leitenantas Kazys Ladiga
Generolas Pranas Liatukas 1905 m.
Generolas Stasys Nastopka
Majoras Antanas Pošiūnas
Generolas Ruškevičs 1906 m.
Pulkininkas Pranas Saladžius
Generolas Skrapcis 1906 m.
Generolas Pranas Tamašauskas
Pulkininkas leitenantas Stasys Zaskevičius
Generolas-leitenantas Konstantinas Žukas 1910 m.
Generolas Silvestras Žukauskas 1887 m.
Pulkininkas leitenantas Vladas Žutautas

[taisyti] Šaltiniai

[taisyti] Nuorodos

Rodomas puslapis "http://lt.wikipedia.org/wiki/Vilniaus_karo_mokykla"