Vilniaus apskritis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Vilniaus apskritis | |||
|
|||
| Apskritis | |||
| Apskritis | LT-VL | ||
| PagrindinÄ— informacija | |||
| Administracinis centras | Vilnius | ||
| Plotas | 9 731 km² (1 vieta) | ||
| Gyventojų skaiÄius | 848 555 (1 vieta) | ||
| Tankumas | 87,3/km² | ||
| Procentaliai | 24,8% | ||
| Apskrities viršininkas | Alfonsas Macaitis | ||
| Apskrities žemėlapis | |||
 |
|||
Vilniaus apskritis yra pietryÄių Lietuvoje, aplink Vilniaus miestÄ…, didžiausia iÅ¡ deÅ¡imties Lietuvos apskriÄių, tiek pagal teritorijÄ…, tiek ir pagal gyventojų skaiÄių.
Apskrityje yra 8 savivaldybÄ—s:
- Elektrėnų
- Vilniaus miesto
- Å alÄininkų rajono
- Širvintų rajono
- Å venÄionių rajono
- Trakų rajono
- UkmergÄ—s rajono
- Vilniaus rajono
Turinys |
[taisyti] Istorija
Maždaug nuo XVI a. regionas aplink Vilnių turÄ—jo vaivadijos statusÄ… (Vilniaus vaivadija). Po ŽeÄpospolitos padalijimo, valdant Rusijai, buvo suformuota Vilniaus gubernija. XX amžiuje, tarpukariu, Vilniaus kraÅ¡tas priklausÄ— Lenkijai. DabartinÄ— Vilniaus apskritis įkurta 1994 m. gruodžio 30 d., herbas Prezidento dekretu patvirtintas 1999 m. gruodžio 20 d.
Vilniaus apskritis sudaryta 1566 metais. Iki 1795 m. ji priklausė LDK Vilniaus vaivadijai, 1795–1797 m. ir 1801–1915 m. Rusijos imperijos Vilniaus gubernijai, 1797–1801 m. Lietuvos gubernijai, 1915–1916 m. įėjo į Oberosto Vilniaus, 1916–1917 m. Vilniaus-Suvalkų, 1917–1918 m. Lietuvos sritį, nuo 1920 m. priklausė Lenkijos okupuotam Vilniaus kraštui. 1925 m. buvo pertvarkyta į Vilniaus-Trakų apskritį.
TSRS grąžinus kraÅ¡tÄ… Lietuvai, 1939 m. spalį Vilniaus apskritis vÄ—l atkurta. 1941 m. dalis teritorijos perduota naujai EiÅ¡iÅ¡kių apskriÄiai, o Vilniaus apskriÄiai perleisti DieveniÅ¡kių ir Å alÄininkų valsÄiai, anksÄiau priklausÄ™ AÅ¡menos apskriÄiai. Vilniaus apskritis 1941–1944 m. priklausÄ— Vilniaus kraÅ¡to apygardai. 1950 m. birželio 20 d. ji pertvarkyta į Vilniaus rajonÄ… (32 apylinkÄ—s), dalis teritorijos perduota Naujosios Vilnios rajonui (31 apylinkÄ—), NemenÄinÄ—s rajonui (21 apylinkÄ—), PabradÄ—s rajonui (3 apylinkÄ—s) ir Å alÄininkų rajonui (34 apylinkÄ—s).
| Apskrities istorija | ||||
| Metai | Plotas, km² | Gyventojų sk. | Suskirstymas | Gyvenvietės |
| 1790 | 6825 | 105.896 | 11 miestų ir miestelių | |
| 1834 | 155.966 | |||
| 1897 | 6196 | 363.313 |
|
|
| 1914 | 6196 | 484.300 | ||
| 1917 | 2220 | 63.076 (be Vilniaus) | ||
| 1939 | 3140 | 8 valsÄiai | ||
| 1940 | 9 valsÄiai |
|
||
| 1941 | 11 valsÄių | |||
| 1943 | 3236 | |||
| 1949 | 2721 | 9 valsÄiai |
|
|
| 1950 | 121 apylinkÄ— | |||
| 2001 | 9760 | 850.064 | 8 savivaldybÄ—s: ElektrÄ—nų savivaldybÄ—, Å alÄininkų rajono savivaldybÄ—, Å irvintų rajono savivaldybÄ—, Å venÄionių rajono savivaldybÄ—, Trakų rajono savivaldybÄ—, UkmergÄ—s rajono savivaldybÄ—, Vilniaus miesto savivaldybÄ—, Vilniaus rajono savivaldybÄ— |
|
[taisyti] ValsÄiai
Apskrities valsÄiai 1939–1950 metais:
| ValsÄius | Laikotarpis | Centras |
| DieveniÅ¡kių valsÄius | 1941, 1944–1950 | DieveniÅ¡kÄ—s |
| JaÅ¡iÅ«nų valsÄius | 1940–1950 | JaÅ¡iÅ«nai |
| MaiÅ¡iagalos valsÄius | 1939–1948 | MaiÅ¡iagala |
| Medininkų valsÄius | 1939–1940 | Medininkai |
| MickÅ«nų valsÄius | 1940–1950 | MickÅ«nai |
| Naujosios Vilnios valsÄius | 1939–1940 | Naujoji Vilnia |
| NemenÄinÄ—s valsÄius | 1939–1950 | NemenÄinÄ— |
| Paberžės valsÄius | 1939–1948 | Paberžė |
| RieÅ¡Ä—s valsÄius | 1939–1950 | RieÅ¡Ä— |
| Rudaminos valsÄius | 1939–1950 | Rudamina |
| Å alÄininkų valsÄius | 1941, 1944–1950 | Å alÄininkai |
| Å umsko valsÄius | 1940–1950 | Å umskas |
| Trakų valsÄius | 1939–1940 | Trakai |
| Turgelių valsÄius | 1940–1950 | Turgeliai |
[taisyti] Turizmas
Apskrityje yra net trys Lietuvos sostinės – dabartinė sostinė Vilnius, senoji sostinė Trakai su įspūdinga pilimi ežerų apsuptyje, taip pat legendinė sostinė Kernavė, apsupta piliakalnių.
Taip pat apskrityje yra vienas iÅ¡ apskaiÄiuotų Europos centrų, pritraukiantis turistus. Netoli Europos centro įsikÅ«rÄ™s Europos parkas – skulptÅ«rų muziejus po atviru dangumi.
Neries krante yra nemažai šventųjų pagonių vietų – ąžuolų girelių, pilkapių.
[taisyti] PramonÄ—
Apskrityje išplėtota mašinų gamybos ir metalo apdirbimo, chemijos ir farmacijos, elektronikos, energetikos, statybinių medžiagų, baldų ir popieriaus, lengvoji ir maisto, kitos pramonės šakos.
[taisyti] Miestai
Apskrityje yra 16 miestų, iš kurių didžiausi:
[taisyti] Tarptautinis bendradarbiavimas
SkonÄ—, Å vedija
Gardino sritis, Baltarusija- Minsko sritis, Baltarusija
Kijevo sritis, Ukraina- Dnepropetrovsko sritis, Ukraina
- VolynÄ—s sritis, Ukraina
[taisyti] Apskrities viršininkai
- 1995 m. kovo 1 d. Alfonsas Macaitis
- 1997 m. sausio 15 d. Alis Vidūnas
- 2000 m. gruodžio 15 d. Algirdas Kudzys
- 2001 m. liepos 26 d. Gediminas Paviržis
- 2003 m. balandžio 9 d. Arvydas KlimkeviÄius
- 2003 m. rugpjÅ«Äio 13 d. Feliksas Kolosauskas
- 2004 m. gruodžio 29 d. Gintaras Gibas
- 2006 m. liepos 27 d. Alfonsas Macaitis
[taisyti] Ateities planai
Ateityje numanoma suskaldyti Vilniaus apskritį į dvi ar daugiau apskriÄių. Tai turÄ—tų padÄ—ti kraÅ¡to ekonomikÄ…, pritraukti investicijas, mat nesutariama dÄ—l bendro apskrities plano. Jei apskritis bus padalyta, tada turÄ—tų padidÄ—ti ir Vilniaus miesto plotas.
[taisyti] Nuorodos
| Lietuvos apskritys |
|
Alytaus apskritis | Kauno apskritis | Klaipėdos apskritis | Marijampolės apskritis | Panevėžio apskritis | Šiaulių apskritis | Tauragės apskritis | Telšių apskritis | Utenos apskritis | Vilniaus apskritis |
|
Vilniaus apskritis |
|
ElektrÄ—nų savivaldybÄ— | Å alÄininkų rajonas | Å irvintų rajonas | Å venÄionių rajonas | Trakų rajonas | UkmergÄ—s rajonas | Vilniaus miestas | Vilniaus rajonas |