Vilkija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kitos reikšmės – Vilkija (reikšmės).

Vilkija

55° 2′ 30″ N, 23° 35′ 10″ E

Valstybė

Lietuva

Savivaldybė

Kauno rajono savivaldybė

Gyventojų (2007)

2 323

Vietovardžio kirčiavimas (3^b kirčiuotė)
Vardininkas:	Vilkijà
Kilmininkas:	Vilkijõs
Naudininkas:	Vil̃kijai
Galininkas:	Vil̃kiją
Įnagininkas:	Vil̃kija
Vietininkas:	Vilkijojè

Vilkija – miestas Kauno rajone, šalia kelio Kaunas–Jurbarkas (25 km į šiaurės vakarus nuo Kauno), dešiniajame Nemuno krante. Urbanistikos paminklas, savitas kalvų miestas. Vilkija turi seniūnijos statusą, taip pat yra apylinkių seniūnijos centras. Mieste stovi neogotikinė Šv. Jurgio bažnyčia (nuo 1908 m.), yra Vilkijos gimnazija, aukštesnioji liaudies amatų mokykla, žemės ūkio mokykla, paštas (LT-54015). Senosiose kapinėse yra du XIX a. koplystulpiai. Išliko namas, kuriame 1862-1864 m. gyveno tautosakinikas Antanas Juška (1819-1880), yra A. ir J. Juškų etninės kultūros muziejus.

[taisyti] Istorija

Senasis Vilkijos herbas

Vilkija minima nuo 1364 metų (kaip Wilkenbethe, nors kai kurie šaltiniai nurodo 1426 m.), 1369 m. sunaikinta Vilkijos pilis (arba Paštuvos pilis, dabartiniame Jaučakių kaime). 1450 m. buvo muitinė, nuo 1486 m. – valsčiaus centras, nuo 1512 m. minimas miestas (patekęs į 1529–1567 m. neprivilegijuotų LDK miestų sąrašą), vėliau miesto teises prarado. 1667 m. minimas Vilkijos pavietas. 1792-1795 m. vėl jas turėjo, 1792 m. kovo 20 d. Stanislovas Augustas suteikė miesto teises ir herbą, bet tų metų viduryje, kai krašte įsigalėjo rusų palaikomi naujų miestų priešininkai, Vilkijos savivalda tikriausiai buvo uždaryta, nors T. Kosciuškos sukilimo metu ji galėjo atgyti, kadangi 1794 m. minimi savivaldos pareigūnai. Miestelėnai su naująja Rusijos administracija dėl savivaldos teisių kovojo iki XIX a. 3-ojo dešimtmečio, bet jų neatgavo.

Po II pasaulinio karo, 1950 m. Vilkija susigrąžino miesto teises, kai trumpam (1948–1950 m.) buvo apskrities, o po to – rajono centru (1950–1962 m.). Naujasis Vilkijos herbas patvirtintas Prezidento dekretu 1998 m. lapkričio 16 d.

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Vilkijos pavadinimas atsirado tada, kai žmones, gyvenantys kitoje Nemuno pusėje, pavyzdžiui, dabartiniuose Mikytuose, girdėjo toje vietoje, kur dabar yra Vilkijos apylinkės, staugiančias gaujas vilkų. Nuo to laiko šis kraštas vadinamas Vilkija, o pavadinimas kilo iš žodžių junginio ' VILKŲ GAUJA'.

[taisyti] Seniūnija

Vilkijos miestas turi atskiros seniūnijos statusą rajone.

Senasis Vilkijos keltas

[taisyti] Vilkijos bažnyčia

Daugiau: Vilkijos bažnyčia

Bažnyčia žiema

Bažnyčia

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka: Vilkija – vaizdinė, garsinė ar kitokia medžiaga

Vikiteka

Svarbiausios gyvenvietės Kauno rajone

v • a • r LIETUVOS MIESTAI
Apskričių centrai	ALYTUS – KAUNAS – KLAIPĖDA – MARIJAMPOLĖ – PANEVĖŽYS – ŠIAULIAI – TAURAGĖ – TELŠIAI – UTENA – VILNIUS
Savivaldybių centrai	Anykščiai – Birštonas – Biržai – Druskininkai – Elektrėnai – Gargždai – Ignalina – Jonava – Joniškis – Jurbarkas – Kaišiadorys – Kalvarija – Kazlų Rūda – Kėdainiai – Kelmė – Kretinga – Kupiškis – Lazdijai – Mažeikiai – Molėtai – Naujoji Akmenė – Neringa – Pagėgiai – Pakruojis – Palanga – Pasvalys – Plungė – Prienai – Radviliškis – Raseiniai – Rietavas – Rokiškis – Skuodas – Šakiai – Šalčininkai – Šilalė – Šilutė – Širvintos – Švenčionys – Trakai – Ukmergė – Varėna – Vilkaviškis – Visaginas – Zarasai
Kiti miestai	Akmenė – Ariogala – Baltoji Vokė – Daugai – Dūkštas – Dusetos – Eišiškės – Ežerėlis – Garliava – Gelgaudiškis – Grigiškės – Jieznas – Joniškėlis – Kavarskas – Kybartai – Kudirkos Naumiestis – Kuršėnai – Lentvaris – Linkuva – Nemenčinė – Obeliai – Pabradė – Pandėlys – Panemunė – Priekulė – Ramygala – Rūdiškės – Salantai – Seda – Simnas – Skaudvilė – Smalininkai – Subačius – Šeduva – Švenčionėliai – Tytuvėnai – Troškūnai – Užventis – Vabalninkas – Varniai – Veisiejai – Venta – Viekšniai – Vievis – Vilkija – Virbalis – Žagarė – Žiežmariai

Rodomas puslapis "http://lt.wikipedia.org/wiki/Vilkija"