Vietnamo karas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Vietnamo karas – karų už Vietnamo nepriklausomybę, o vėliau ir suvienijimą grandinė, kuri tęsėsi nuo 1940 m. vasario iki 1975 m. Pats garsiausias karas šioje karų virtinėje yra su JAV.
[taisyti] Vietnamo išlaisvinimas iš Japonijos ir Prancūzijos administracijų (1944 m. – 1945 m.).
Karinio konflikto pradžia prasidėjo baigiantis Antrajam pasauliniam karui. Jam baigiantis Japonija okupavo Indokiniją – kolonijines Prancūzijos valdas. Japonija ir višistinė Prancūzija buvo Vokietijos sąjungininkės, tai Vietname, kaip ir kituose Indokinijos teritorijose ėjo sudėtinga, bet mažai efektyvi Prancūzijos ir Japonijos administracijų sąveika.
Žiaurus Vietnamo komunistų persekiojimas, vykdomas PrancÅ«zijos administracijos iki ir per AntrÄ… pasaulinį karÄ… paskatino Vietnamo komunistus pradÄ—ti karinius veiksmus prieÅ¡ PrancÅ«zijos ir Japonijos karines struktÅ«ras. 1944 m. gale prasidÄ—jo Vietnamo komunistų karinių grupuoÄių formavimas. Vietnamo komunistinÄ™ partijai pradÄ—jo vadovauti Ho Å i Minas, karinÄ—ms pajÄ—goms per visÄ… konfliktÄ… vadovavo Nguenas Ziapas.
1944 m. gruodžio 24 d. – pirma efektyvi Vietnamo partizanų ataka. Visos Vietnamo komunistų jėgos, apie 30 žmonių sunaikino du prancūzų postus.
1945 m. kovo 9 d. Japonija pradÄ—jo karÄ… Indokinijos teritorijoje. AtsiradÄ™s “valdžios vakuumas†pasitarnavo Vietnamo komunistams. 1945 m. viduryje jie kontroliavo esminÄ™ Å iaurÄ—s Vietnamo dalį, partizanų skaiÄius jau buvo apie 10 tÅ«kstanÄių. Japonijos pralaimÄ—jimas Antrame pasauliniame kare dar labiau nusilpnino Vietnamo centrinÄ™ valdžiÄ…. RugpjÅ«Äio 19 d. komunistai užėmÄ— Hanojų; iki to laiko jie kontroliavo didžiÄ…jÄ… Vietnamo dalį. Japonijos ir PrancÅ«zijos 1944–1945 neefektyvÅ«s veiksmai leido komunistams paimti valdžiÄ… be didelių žmonių nuostolių.
[taisyti] Karas su Prancūzijos kolonizatoriais (1946 m. – 1954 m.).
Komunistai 1945 m. paÄ—mÄ™ valdžiÄ… į savo rankas, aktyviai kovojo prieÅ¡ okupantus ir todÄ—l tapo viena iÅ¡ įtakingiausių politinių jÄ—gų Vietname. PrancÅ«zai nenorÄ—jo prarasti kolonijos. Jie nusprendÄ— užimti VietnamÄ…. 1946 m. lapkriÄio 20 d. Å iaurÄ—s Vietnamo jÅ«rų uoste Haifone iÅ¡ PrancÅ«zų karinio laivo buvo apÅ¡audytas Vietnamo laivas. LapkriÄio 21 d. PrancÅ«zijos vadovybÄ— pasiuntÄ— Vietnamo vadovybei (Vietnamo komunistinei vadovybei) ultimatumÄ… su reikalavimu pasitraukti iÅ¡ Haifono. Atsisakius vykdyti tokius reikalavimus PrancÅ«zijos kariuomenÄ— stipriai apÅ¡audÄ— miestÄ…, kuriame žuvo daug žmonių. 1946 m. grodžio 19 d. PrancÅ«zijos vadovybÄ— pareikalavo nuginkluoti Vietnamo pajÄ—gas Haifone, bet PrancÅ«zijos pajÄ—gos buvo atakuotos vietnamieÄių. PrancÅ«zijos kariuomenÄ— buvo daug geriau ginkluota, todÄ—l iÅ¡stÅ«mÄ— Vietnamo komunistus iÅ¡ stambių gyvenamųjų punktų.
1947 m. kovo mÄ—nesio gale prancÅ«zai kontroliavo pagrindinius miestus, kelius, jungianÄius su pakrante. Pagrindiniu komunistų atramos punktu tapo sunkiai prieinama vietovÄ— Å¡iaurÄ—s Vietname, pasienyje su Kinija – Viet Bakas. Bandymai sumuÅ¡ti Å¡itame rajone partizanus 1947 m. buvo nesÄ—kmingi, tuo tarpu prancÅ«zų kariuomenÄ—s karinÄ— technika dÄ—vÄ—josi, o kareivių ryžtas kautis smuko. Tuo laiku Vietnamas kaupÄ— jÄ—gas ir tobulino karinių pajÄ—gų organizacijÄ…, padarydamas jÄ… įprasta reguliaria armija. KarinÄ—s vietnamieÄių pajÄ—gas per 1946–1950 m. sudarÄ— apie 60 tÅ«kstanÄių žmonių.
Per 1948 m. – 1950 m. prancÅ«zų kariuomenÄ—s veiksmai daugiau buvo “valomiejiâ€, mažas prancÅ«zų karių kiekis neleido vykdyti operacijų džiunglių gilumoje. 1950 m. vietnamieÄiai sunaikino keletÄ… prancÅ«zų įgulų prie Vietnamo-Kinijos sienos. PrancÅ«zų kariuomenÄ— prarado apie 6000 žmonių.
1952 m. pavasarį kolonijinÄ— kariuomenÄ— perÄ—jo prie gynybos ir įsitvirtino svarbiausiuose Å¡iaurÄ—s Vietnamo rajonuose (pietų Vietnamas buvo sÄ…lyginai rami prancÅ«zams vieta). VietnamieÄiai bÅ«dami tikri savo kariniu pranaÅ¡umu (pagal 1951 m. rezultatus) nesÄ—kmingai pabandÄ— pulti prancÅ«zų pozicijas. Per puolimus vietnamieÄiai turÄ—jo daug nuostolių nuo sunkiosios ginkluotÄ—s (napalmo, sunkiosios artilerijos, upių ir jÅ«rų karinių laivų.
1952 m. gale prancÅ«zai puolÄ— ir paÄ—mÄ— Hoa-Bino miestelį, esanti 40 kilometrų nuo gynybinių linijų. Bet 1953 m. pradžioje dÄ—l tiekimo (vietnamieÄiai blokavo kelius ir upes, numuÅ¡inÄ—jo transportinius lÄ—ktuvus) jo įgulÄ… reikÄ—jo evakuoti su dideliais nuostoliais.
1952 m. rudenį Vietminas puolė retus prancūzų įtvirtinimus per vakarų Vietnamo sieną. Kolonijinė kariuomenė nesėkmingai pabandė nukreipti dėmesį puldama tiekimo bazes Viet Bake. Jėgų prancūzams buvo per mažai ir jiems reikėjo atsitraukti nepasiekus norimų rezultatų.
1953 m. pavasarį Vietnamo komunistų kariuomenÄ— efektyviai įsiveržė į LaosÄ…, naikindama prancÅ«zų ir laosieÄių įgulas. Å ita operacija parodÄ— prancÅ«zų silpnÄ… vietÄ…. IÅ¡ vienos pusÄ—s prancÅ«zai bandÄ— ginti LaosÄ…, iÅ¡ kitos Hanojaus karinÄ—s bazÄ—s negalÄ—jo padÄ—ti atakuojamiems.
Siekdama susigrąžinti prarastÄ… iniciatyvÄ… ir apginti LaosÄ… nuo vietnamieÄių komunistų 1953 m. gale prancÅ«zų kariuomenÄ— iÅ¡laipino Den-Ben-Fu keletÄ… tÅ«kstanÄių kareivių (įgulos dydis keitÄ—si). Ä®gula turÄ—jo trukdyti tiekimÄ… Vietminiui Å¡iaurÄ—s Laose. Tuo pat metu buvo planuojama operacija prieÅ¡ partizanus centriniame Vietname.
1953 m. gruodyje – 1954 m. sausyje Vietminis susikoncentravo prie Den-Ben-Fu keletÄ… divizijų. Tuo tarpu neintensyvÅ«s kariniai veiksmai vyko centriniam Vietname ir Laose, iniciatyva mÅ«Å¡iuose buvo Vietnamo komunistų: jų tikslas buvo nuvilioti prancÅ«zus nuo Den-Ben-Fu garnizono. Vietminis sugebÄ—jo efektyviai tiekti atsargas savo daliniams. Be to, prancÅ«zų tiekimas oru buvo nepakankamas Den-Ben-Fu garnizonui. Vietnamo partizanų skaiÄius ir tiekimo pranaÅ¡umas leido jiems laimÄ—ti lemiamÄ… kovÄ… prie Den-Ben-Fu. Galiausiai po mÅ«Å¡io, kuris tÄ™sÄ—si nuo 1954 m. kovo 12 d. iki gegužės 7 d. prancÅ«zų įgula (apie deÅ¡imt tÅ«kstanÄių kareivių) pasidavÄ— vietnamieÄiams (vietnamieÄių nuostoliai sudarÄ— apie deÅ¡imt tÅ«kstanÄių žmonių).
Å io karo metu PrancÅ«zijÄ… rÄ—mÄ— JAV, o vietnamieÄius ginklais, maistu, kitais reikmenimis — TSRS ir Kinija. DÄ—l prancÅ«zų karių nuostolių paÄioje PrancÅ«zijoje prasidÄ—jo antikarinÄ—s demonstracijos. NesÄ—kmingos karinÄ—s operacijos ir nepasitenkinimas karu paÄioje PrancÅ«zijoje, privertÄ— vyriausybÄ™ pradÄ—ti taikos derybas. Å veicarijoje prasidÄ—jo tarptautinÄ— konferencija, kurioje dalyvavo visos didžiosios valstybÄ—s — PrancÅ«zija, TSRS, Kinija, JAV, Didžioji Britanija. 1954 m. buvo pasiraÅ¡yti Ženevos susitarimai dÄ—l Indokinijos, kurie reiÅ¡kÄ—, kad Vietnamas, Kambodža, Laosas tampa nepriklausomomis valstybÄ—mis.
Ženevos sustarimai numatė, kad Vietname, Kambodžoje ir Laose įvyks laisvi rinkimai, po kurių bus sukurtos šių valstybių vyriausybės (akcentuojama tautos pasirinkimo teisė). Vietnamas iki rinkimų buvo padalytas į dvi dalis. Šiaurinę dalį valdė komunistai, vadovaujami Ho Ši Mino, o pietinę — JAV remiama nekomunistinė vyriausybė. Rinkimai neįvyko, nei šiaurinėje, nei pietinėje Vietnamo dalyse, tikriausiai todėl, kad abi pusės bijojo prarasti savo pozicijas.
[taisyti] Šiaurės Vietnamo atstatymas, partizaninis karas pietų Vietname (1955–1964 m.)
Nuo 1954 m. galo Šiaurės Vietnamas intensyviai atstatinėjo karo suniokotą valstybės ekonomiką. Buvo siekiama stiprinti komunistų įtaką Pietų Vietname. Pietų Vietname vyko partizaninis karas, ir vyriausybė pradėjo naikinti komunistų organizacijas savo kontroliuojamose teritorijose.
1959 m. gegužės-birželio mÄ—nesiais tÅ«kstanÄių Å iaurÄ—s Vietnamo kareivių pradÄ—jo veiksmus Pietų Vietname. 1960 m. rugsÄ—jo mÄ—nesį Å iaurÄ—s Vietnamo vyriausybÄ— oficialiai pripažino savo paramÄ… sukilÄ—liams pietuose. Toliau neefektyvi vyriausybÄ— vis labiau praradinÄ—jo savo įtakÄ… Pietų Vietname.
Tuo metu vis didÄ—jo amerikieÄių karinÄ— pagalba pietų Vietnamui. Nuo 1962 m. Pietų Vietnamas naudojo amerikieÄių sraigtasparnius kariniuose veiksmuose prieÅ¡ partizanus. Nedidelis kontingentas amerikieÄių kariÅ¡kių dirbo instruktoriais ir betarpiÅ¡kai dalyvavo kariniuose veiksmuose. Pietų Vietnamo partizanų-komunistų Vietkongo ginkluotÄ— toliau didÄ—jo dÄ—ka ginklų iÅ¡ Å iaurÄ—s Vietnamo. 1963 metų pabaigoje Vietkongas kontroliavo apie 40 % Pietų Vietnamo teritorijos, kai tuo tarpu dÄ—l karinių perversmų keitÄ—si Pietų Vietnamo vyriausybÄ—s ir negalÄ—jo kontroliuoti situacijos.
1964 m. rugpjÅ«tyje įvyko mÅ«Å¡is tarp amerikieÄių ir Å¡iaurÄ—s Vietnamo laivų (kuris kaip paaiÅ¡kÄ—jo vÄ—liau buvo sufabrikuotas). Toks pats incidentas pasikartojo rugpjÅ«Äio 4 d. naktį ir lÄ—ktuvneÅ¡ių aviacija sudavÄ— karinį smÅ«gį Å¡iaurÄ—s Vietnamo kariniams objektams. Å ie įvykiai, vietkongieÄių antpuoliai prieÅ¡ amerikieÄius Pietų Vietname, JAV nenoras, kad valdžia pereitų Å¡iaurÄ—s Vietnamo komunistams baigÄ—si aktyviais kariniais veiksmais, į kuriuos įsivÄ—lÄ— JAV ir jos sÄ…jungininkÄ—s Australija ir Naujoji Zelandija.
[taisyti] JAV ir kitų valstybių kariuomenės įvedimas į pietų Vietnamą (1965 m. – 1973 m.)
1965 m. Pietų Vietnamo pajėgos turėjo didelių nuostolių. Pietų Vietnamo valdžiai padėti galėjo tik kitų valstybių įsikišimas. Į Pietų Vietnamą buvo įvestos JAV ir jų sąjungininkų pajėgos. Jos bombardavo Šiaurės Vietnamo transporto tinklus ir karinius objektus.
1965 m. lapkriÄio 14 d. įvyko pirmas rimtas mÅ«Å¡is tarp Vietkongo ir amerikieÄių armijos. Nuostoliai (pagal amerikieÄius) buvo 79 amerikieÄiai ir daugiau kaip 1000 Vietkongo karių.
1966 m. padidÄ—jo Å¡iaurÄ—s Vietnamo bombardavimas. Ekonominiai Å¡iaurÄ—s Vietnamo nuostoliai buvo mažesni, negu bombų kaina, bet jauÄiamas neseniai atstatytai ekonomikai. Per 1966 m. buvo numesta 128 tÅ«kstanÄiai tonų bombų. Tuo tarpu komunistų pajÄ—gos (Vietkongo ir Å¡iaurÄ—s Vietnamo daliniai) pietų Vietname padidÄ—jo iki 280 tÅ«kstanÄių karių. KarinÄ—s JAV pajÄ—gos 1966 m. padidÄ—jo iki 385 tÅ«kstanÄius žmonių. 1966 m. amerikieÄiai vykdÄ— efektyvias operacijas ir sunaikino nemažai vietnamieÄių karinių dalinių. Tuo laikotarpiu karinÄ— iniciatyva priklausÄ— amerikieÄiams. PrasidÄ—jo gyventojų taikaus gyvenimo programa, bet ji buvo vykdoma neefektyviai.
1967 m. sausį karinÄ—s pietų Vietnamo ir jų sÄ…jungininkų pajÄ—gos pasiekÄ— 1,2 milijonus žmonių. AmerikieÄiai ir jų sÄ…jungininkai suduodavo smÅ«gius per Vietkongo kariuomenÄ—s ir amunicijos koncentracijos vietas. Reikia pažymÄ—ti, kad akivaizdi JAV ir jų sÄ…jungininkų kareivių ir apsirÅ«pinimo technika persvara leido pirmiems laimÄ—ti didžiÄ…jÄ… dalį mÅ«Å¡ių be jauÄiamų nuostolių.
Tuo laiku gyventojų apklausos įvykdytos JAV 1967 m. rudeni parodÄ™, kad didžioji dalis amerikieÄių pasisako prieÅ¡ karÄ…. Toliau, dÄ—l auganÄių nuostolių ir konflikto užsitesimo JAV gyventojų palaikymas vis mažėjo. 1967 m. nuostoliai žuvusiais ir sužeistų tarp JAV karių sudarÄ— apie 80 tÅ«kstanÄių.
1968 m. vasarį Å iaurÄ—s Vietnamo remiamos pajÄ—gos pabandÄ— plaÄiai pulti Pietų Vietnamo ir jų sÄ…jungininkų kariuomenÄ™. JAV kariuomenÄ— buvo geriau apsirÅ«pinusi karine technika, todÄ—l puolanÄioji pusÄ— turÄ—jo daugiau nuostolių. Vienu iÅ¡ to rezultatų buvo antikarinių nuotaikų JAV padidÄ—jimas. Tuo tarpu žiniasklaida neteisingai teikÄ— informacija apie vietnamieÄių puolimÄ…, pagal vienų teigimus JAV kariuomenÄ— ženkliai sumuÅ¡Ä— Vietnamo komunistus, kai tuo tarpu žiniasklaida tai parodÄ—, kaip sÄ…jungininkų pralaimÄ—jimÄ….
Gegužės pradžioje nedideliam partizanų kiekiui pavyko įsiveržti į Saigoną, bet tos pajėgos buvo sunaikintos sąjungininkų.
Aiškus JAV visuomenės jautrumas pakeitė Pietų Vietnamo komunistų tikslus 1969 m. pradžioje. Pirma buvo siekiama padaryti nuostolių JAV armijai.
Vasarį Å iaurÄ—s Vietnamo kariuomenÄ— atakavo JAV bazes. Atakas pavyko atmuÅ¡ti su sÄ…jungininkų nuostoliais. Metų viduryje Å iaurÄ—s Vietnamo armija perÄ—jo prie atsargesnių veiksmų. JAV politika buvo nukreipta į pietų Vietnamo karinių jÄ—gų sustiprinimÄ…, bandymus sutrukdyti komunistams gauti ginklų, galimybių iÅ¡vesti savo kariuomenÄ™ didinimÄ…. 1969 m. JAV pradeda „vietnamizacijos politiką“ (siekimÄ… perduoti karinius objektus Pietų Vietnamo kariuomenei); faktiÅ¡kai vyko parengiamieji darbai iÅ¡vesti JAV kariuomenÄ™ iÅ¡ konflikto zonos. AmerikieÄiams nepavyko efektyviai reorganizuoti ir sustiprinti Pietų Vietnamo karines pajÄ—gas. Nuo 1969 m. amerikieÄių armija pradÄ—jo moraliai žlugti; moralinio nuosmukio priežastis buvo tai, kad kareiviai nematÄ— ilgo karo prasmÄ—s, komunistų partizanų veiksmai, tarp kareivių plitusi narkomanija.
Vietnamo kaimynai taip pat buvo įtraukti į karÄ…. Per Kambodžą iÅ¡ Å¡iaurÄ—s Ä—jo parama partizanams pietuose. JAV nepaisydama Å¡alies neutraliteto slapta įvedÄ— ten savo pajÄ—gas, o 1969 prezidento Niksono įsakymu buvo pradÄ—tas Kambodžos bombardavimas. Jo metu žuvo mažiausiai 750 000 civilių gyventojų. 1970 m. kaimyninÄ—je Kambodžoje įvyko antikomunistinis perversmas, paremtas JAV valdžios. Nauja vyriausybÄ— pabandÄ— iÅ¡varyti komunistus iÅ¡ valstybÄ—s, kilo pilietinis karas tarp naujosios vyriausybÄ—s ir nepatenkintųjų, jų tarpe ir komunistų. Karas baigÄ—si JAV remiamos vyriausybÄ—s pralaimÄ—jimu ir Raudonųjų Khmerų įsitvirtinimu valdžioje. Karo iÅ¡plitimas į Kambodžą dar labiau sustiprino antikarines nuotaikas JAV. Armija vis daugiau demoralizavosi. 1970 m. narkotikus naudojo apie 65 tÅ«kstanÄius JAV kareivių ir karininkų.
1971 m. stambiu įvykiu buvo Pietų Vietnamo kariuomenÄ—s reidas (palaikant JAV aviacijai) į Vietnamo komunistų bazes Laose. Jo tikslas buvo nutraukti ginklų ir kareivių srautÄ… iÅ¡ Å¡iaurÄ—s Vietnamo. Pietų Vietnamo kariams pavyko pasiekti Å iaurÄ—s Vietnamo tiekimo linijas, vadintas Ho Å i Mino taku, bet dÄ—l galingo pasiprieÅ¡inimo Pietų Vietnamo karius evakuavo amerikieÄių sraigtasparniai. Reido metu žuvo apie 50 000 civilių laosieÄių.
1972 m. kovo 30 d. prasidÄ—jo eilinis Å iaurÄ—s Vietnamo kariuomenÄ—s armijos puolimas pietų Vietname. Å iaurÄ—s Vietnamo kariuomenÄ— ten turÄ—jo apie 125 tÅ«kstanÄius žmonių ir buvo sustiprinta keletÄ… Å¡imtų tankų. Puolimas vyko trimis kryptimis skirtingose Pietų Vietnamo dalyse. DÄ—l didÄ—janÄio antikarinių nuotaikų operacijos sÄ—kmÄ— galÄ—jo baigti karÄ… sÄ—kmingai Å iaurÄ—s Vietnamui. DÄ—l JAV aviacijos pagalbos pietų Vietnamo kariuomenÄ— atlaikÄ— prieÅ¡o spaudimÄ…; tuo paÄiu dalis Pietų Vietnamo teritorijos liko Vietnamo komunistų rankose. 1972 m. vasarÄ… suaktyvÄ—jo taikos derybos su JAV ir Å¡iaurÄ—s Vietnamu. Jų tikslas buvo leisti JAV armijai garbingai pasitraukti iÅ¡ karo.
Derybos, prasidÄ—jusios vasarÄ… baigÄ—si gruodyje. AmerikieÄiai, kad sustiprintų Hanojaus norÄ… toliau derÄ—tis intensyviai bombardavo Å iaurÄ—s VietnamÄ…, dÄ—l ko buvo sugriauta daug pramonÄ—s objektų ir žuvo daug žmonių.
1972 m. sausio 23 d. buvo pasiraÅ¡ytas susitarimas, pagal kurį amerikieÄių kariuomenÄ— turÄ—jo palikti VietnamÄ…, o Pietų Vietname buvo sukurtas komunistinis valdžios organas – laikinoji revoliucinÄ— vyriausybÄ—, konkuruojanti su jau esanÄiomis valdžios struktÅ«romis. Sutartis realiai neleido komunistams sujungti VietnamÄ….
[taisyti] TSRS dalyvavimas Vietnamo kare (1965 m. – 1973 m.)
TarybinÄ— vadovybÄ— 1965 m. pradžioje nusprendÄ— “broliÅ¡kai vietnamieÄių liaudžiai†suteikti plaÄiÄ… karinÄ™ techninÄ™ pagalbÄ…. Pagal amerikieÄių duomenis per karo įkarÅ¡tį tokia pagalba siekÄ— 2 milijardus dolerių.
Tiesiogiai kariniuose veiksmuose dalyvavo tik zenitinius raketinius kompleksus aptarnaujantys daliniai. Pirmas mūšis tarp TSRS zenitininkų ir JAV aviacijos įvyko 1965 m. birželio 24 d..
Iki karo pabaigos TSRS pateikÄ— Å¡iaurÄ—s Vietnamui apie Å¡imtÄ… zenitinių raketinių kompleksų S-75 “Dvina†ir daugiau kaip 7,5 tÅ«kstanÄių raketų joms, kuriomis buvo numuÅ¡ta apie 1300 lÄ—ktuvų. TSRS nuostoliai buvo 16 žmonių.
[taisyti] Galutinis karo etapas (1973 m. – 1975 m).
Po sutarties pasiraÅ¡ymo Pietų Vietnamo kariuomenÄ— buvo gerai ginkluota karine technika ir turÄ—jo apie vienÄ… milijonÄ… žmonių. Tuo tarpu Å iaurÄ—s Vietnamo karinÄ—s pajÄ—gos, dislokuotos pietų Vietnamo teritorijoje, turÄ—jo daugiau kaip du Å¡imtus tÅ«kstanÄių žmonių.
Ugnies nutraukimo sutarties buvo nesilaikoma. Pietų ir Šiaurės kariuomenės varžėsi dėl teritorijos. Per pietų Vietnamo 1974 m. ekonominę krizę krito jos kariuomenės karinės savybės. Vis didesnė pietų Vietnamo teritorijos dalis atitekdavo komunistams. Sėkmingos 1974 m. komunistų karinės operacijos parodė žemą pietų Vietnamo kariuomenės karinį pajėgumą. Per 1975 m. pradžioje įvykdytą karinę operaciją komunistai sutriuškino didžiąją dalį pietų Vietnamo karinių dalinių. Kovo 25 d. šiaurės Vietnamo kariuomenė gavo įsakymą užimti Saigoną. 1975 m. balandžio 30 d. 11:30 komunistų armija Saigone ant Nepriklausomybės rūmų iškėlė savo vėliavą – karas baigėsi.
[taisyti] Karo pasekmÄ—s
Vietnamo karas JungtinÄ—ms Amerikos Valstijoms tapo įvykiu, labiau paveikusiu kolektyvinÄ™ sÄ…monÄ™ nei Antrasis pasaulinis karas. PsichologinÄ—s Å¡io pasibaigusio pralaimÄ—jimu konflikto pasekmÄ—s tapo svarbia socialine tema tiek JAV literatÅ«roje, tiek Holivudo filmų industrijoje. Tokiu bÅ«du net ir labai nuo tuometinių įvykių nutolÄ™s asmuo vienÄ… dienÄ… neiÅ¡vengiamai susiduria su Vietnamo karo realijomis. Tuo tarpu buvÄ™ prieÅ¡ai - vietnamieÄiai bei juos palaikÄ™ taikÅ«s gyventojai tokio dÄ—mesio nesusilaukia.
Nuo 1961 m. iki 1971-ųjų Jungtinių Amerikos Valstijų karinÄ—s pajÄ—gos Vietname intensyviai ir dideliais kiekiais naudojo defoliantus - augalijÄ… naikinanÄius cheminius produktus. Tai turÄ—jo atimti iÅ¡ sukilÄ—lių patikimÄ… priedangÄ… bei sunaikinant pasÄ—lius susilpninti kovotojus bei juos remianÄius kaimų gyventojus. Pastarasis tikslas buvo aiÅ¡kiai suformuluotas 1969 m. viename JAV gynybos ministerijos dokumente: „SukilÄ—lių kovos veiksmus sÄ…lygoja vietos gyventojų tiekiamas maistas, kurio dydis priklauso nuo nuimto derliaus“, „antivegetaciniai produktai turi stiprų puolamÄ…jį potencialÄ…, kurio dÄ—ka galima sunaikinti arba apriboti maisto gamybÄ….“*
Didžiausiu mastu buvo naudojamas vadinamasis „oranžinis agentas“, į kurio sudÄ—tį įėjo ypaÄ nuodingas dioksinas. 2003 m. amerikieÄių mokslininkai nustatÄ—, kad per Vietnamo karÄ… buvo iÅ¡laistyta 77 milijonai litrų įvairių defoliantų, tuo tarpu vien dioksino kiekis siekÄ— 400 kilogramų. Bendras chemikalų karo metu paliestas plotas apÄ—mÄ— 10 % visos Pietų Vietnamo teritorijos. Vienokiu ar kitokiu bÅ«du nuo jo nukentÄ—jo 2,1 - 4,8 milijonų vietnamieÄių.
Nors praÄ—jo daugiau nei 30 metų, „oranžinis agentas“ tebÄ—ra svarbia vietnamieÄių mirties priežastimi, taip pat sukelia ligų ir sunkių apsigimimų. Vietnamo Raudonojo kryžiaus organizacijos duomenimis Å¡iandien „oranžinio agento“ aukų skaiÄius siekia milijonÄ….
Atlikti tyrimai su Vietnamo karo veteranais įrodÄ—, kad kai kurių sunkių ir chroniÅ¡kų patologijų bei susirgimų kelių rÅ«Å¡ių vėžiu priežastis yra dioksinas. Genetinių analizių iÅ¡vados teigia, kad vietnamieÄių, patyrusių defoliantų poveikį, palikuonių Å¡eimose dažni persileidimo ir genitalijų apsigimimo atvejai.
Dėl vidinės migracijos šalyje ligos ir apsigimimai išplito po visą Vietnamo teritoriją. Daugelyje šeimų yra bent po vieną invalidą, kuriam reikia medicininės priežiūros, vaistų...
Kita „oranžinio agento“ sukelta pasekmÄ— Vietname - patirta kolektyvinÄ— psichologinÄ— trauma. Ne visur su liga ar apsigimimu buvo susitaikyta: kaimų bendruomenÄ—se dioksino sukeltas neįgalumas laikomas moraline klaida arba prakeikimo ženklu. Aukos kenÄia socialinį pažeminimÄ… bei atskirtį, kurių dažnai neiÅ¡vengia ir likusieji sveiki Å¡eimos nariai, pvz.: negalios nepaliesti broliai bei seserys negali sukurti Å¡eimų.
Katastrofos pasekmÄ—s atsiliepia ir Å¡alies ekonomikai. ValstybÄ— turi skirti papildomų lėšų serganÄiųjų ir neįgaliųjų priežiÅ«rai. ValstybinÄ—s paÅ¡alpos ir iÅ¡laidos sudaro 0,5% viso metinio valstybÄ—s biudžeto.
Kadangi, remiantis JAV įstatymais, vyriausybÄ— negali bÅ«ti apkaltinta už karo metu priimtus sprendimus, 2004 m. Vietname įkurta Oranžinio agento/dioksino aukų asiociacija Niujorko apygardos teismui pateikÄ— skundÄ…, kuriame formuluojami kaltinimai karo nusikaltimais bei nusikaltimais žmonijai įmonÄ—ms, kurios gamino „oranžinį agentą“ JAV kariuomenei. Pirmosios instancijos teismas skundÄ… atmetÄ— motyvuodamas tuo, kad „oranžinis agentas“ tarptautinÄ—s teisÄ—s požiÅ«riu negali bÅ«ti laikomas nuodais. Kai kurie teisininkai ironiÅ¡kai pažymi, kad tarptautinių teisÄ—s aktų, kuriais rÄ—mÄ—si skundÄ… atmetÄ™s teismas, sudarymo laikotarpiu defoliantai bei herbicidai apskritai neegzistavo, o bylai užvesti bÅ«tų užtekÄ™ vien toksiÅ¡kų herbicidų gaminimo, iÅ¡ anksto žinant apie jų pražūtingas pasekmes žmogaus organizmui. 1984 m. tokiu pagrindu turÄ—jo bÅ«ti iÅ¡kelta Vietnamo karo veteranų inicijuota byla dÄ—l „oranžinio agento“ pasekmių septynioms jį gaminusioms firmoms. TaÄiau teismo sprendimo JAV visuomenei iÅ¡girsti neteko, nes abi pusÄ—s susitarÄ— dÄ—l kompensacinių iÅ¡mokų kurių bendra suma siekia 180 milijonų dolerių.
VietnamieÄių asiociacija kreipÄ—si į apeliacinį teismÄ…, kuris 2008 m. kovo mÄ—nesį nusprendÄ—, kad bylai kelti pagrindo nÄ—ra, ir skundÄ… atmetÄ—. Kai kurie apžvalgininkai tokį teismo sprendimÄ… komentavo atsižvelgdami vien į teisines JAV normas, taÄiau Å¡eÅ¡Ä—lį meta dar 2006 m. birželį Hanojuje su oficialiu vizitu apsilankiusio JAV gynybos sekretoriaus Donaldo Ramsfeldo pareiÅ¡kimas, kad „oranžinio agento“ aukoms padaryta žala nebus atlyginta. Sunku nesusieti Å¡io pareiÅ¡kimo ir jo politinių konotacijų su tariamai neÅ¡aliÅ¡ku teismo sprendimu.
Pietų Vietnamo ir jų sąjungininkų nuostoliai:
- Pietų Vietnamas: ~250 000 žuviusių ir ~1 170 000 sužeista;
- JAV: 58 209 žuvę, 2000 dingę be žinios, 305 000 sužeista;
- Pietų Korėja: 4900 žuvę ir 11 000 sužeista;
- Australija: 520 žuvusių ir 2400 sužeista;
- Naujoji Zelandija: 37 žuvę ir 187 sužeista.
Šiaurės Vietnamo ir jų sąjungininkų nuostoliai:
- Šiaurės Vietnamas: ~1 100 000 žuvusių ir 600 000 sužeista
- Kinijos Liaudies Respublika: ~1446 žuvę ir 4200 sužeista.
Civilių nuostoliai:
- ~ 2 000 000 - 5 100 000 vietnamieÄių;
- ~ 750 000 Kombodžos gyventojų
- ~ 50 000 laosieÄių
Pagal statistikÄ… vienam Å iaurÄ—s Vietnamo kariui nukauti amerikieÄiai sunaudodavo iki 30 000 Å¡ovinių.
[taisyti] Įtaka kultūrai
Vietnamo karas padarė didelę įtaką JAV gyventojų pasaulėžiūrai. Kartu su protestais prieš karą gimė vadinamoji kontrakultūra, kilo feministiniai, antirasistiniai, kovotojų už žmogaus teises sąjūdžiai.
Pagal amerikieÄių Džordžo Gelapo instituto duomenis, 1964-1972 m. karas Vietname buvo viena iÅ¡ svarbiausių problemų, kuriÄ… įvardino JAV visuomenÄ—. Karas sujudino amerikieÄių visuomenÄ™, praktiÅ¡kai pirmÄ… kartÄ… amerikieÄiai susidomÄ—jo tarptautinio plano klausimais. Masinis domÄ—jimosi užsienio politika padidÄ—jimas padidino visuomenÄ—s nuomonÄ—s įtakÄ… formuojant ir vykdant iÅ¡orÄ—s politikÄ….
Vietname karas iki Å¡iandien oficialiai ir liaudyje vertinamas kaip visaliaudinÄ— kova prieÅ¡ amerikieÄių agresijÄ….
[taisyti] Nuorodos
- F. B. Dėvidsonas Karas Vietname (1946–1975 m.) М.:Izografus, Eksmo 2002. (medžiaga iš svetainės www.militera.ru)
- Vietnamo karo istorija BBS svetainÄ—je.
- http://www.vid.ru/current/kak_eto.htm