Varniai
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Varniai | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
   55° 44′ 30″ N, 22° 22′ 20″ E |
||||||||||||||||
| ValstybÄ— | Lietuva | |||||||||||||||
| Savivaldybė | Telšių rajono savivaldybė | |||||||||||||||
| Gyventojų (2007) | 1 274 | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Varniai – miestas TelÅ¡ių rajone, 33 km į pietus nuo TelÅ¡ių, prie VarnelÄ—s upÄ—s. SeniÅ«nijos centras. Yra M. ValanÄiaus gimnazija, paÅ¡tas (LT-88050). Miesto planas radialinis. Yra istorijos, architektÅ«ros bei dailÄ—s paminklų – namas, kuriame 1850–1864 m. gyveno vyskupas Motiejus ValanÄius, Å v. apaÅ¡talų Petro ir Pauliaus bažnyÄia (seniausia Žemaitijoje, pastatyta 1691 m.; buvusi katedra), medinÄ— Å v. Aleksandro bažnyÄia (pastatyta 1804 m.), ŽemaiÄių vyskupystÄ—s muziejus kunigų seminarijos rÅ«muose.
Per miestą teka Varnelė, į pietus nuo miesto telkšo Lūkstas. Varniai įeina į Varnių RP teritoriją.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Miestelis įeina į senovÄ—s žemaiÄių genties gyvenamos teritorijos ribas. XIV a. VarnelÄ—s upÄ—s pakrantÄ—se buvo įsikÅ«rusi gyvenvietÄ—, 1314-1399 metais gyvenvietÄ™ puolÄ— kryžiuoÄiai (1320 m. minimi kaip Medenike), 1389 metais kryžiuoÄius Äia sumuÅ¡Ä— žemaiÄiai. Vytautas Didysis įkÅ«rÄ— vyskupystÄ™. 1417 m. Medininkuose pastatyta katedra, tais paÄiais metais gautos miesto teisÄ—s. 1417-1864 metais Äia buvo ŽemaiÄių vyskupijos centras. Nuo XVI a. II p. Medininkai vÄ—l imti vadinti Varniais, 1539 m. jau pastaruoju vardu miestas pavaizduotas Olafo Magnuso sudarytame žemÄ—lapyje „Carta Marina“. 1635 metais suteikta Magdeburgo teisÄ—. 1740-1864 metais Äia veikusioje kunigų seminarijoje mokÄ—si Motiejus ValanÄius, Antanas Strazdas, Antanas Vienažindys, Antanas Baranauskas. 1927-1931 metais veikÄ— Varnių koncentracijos stovykla. 1997 m. kovo 3 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas.
[taisyti] Pavadinimo kilmÄ—
Miesto vardas kilęs nuo Varnelės upelio, kuris prateka pro miestą, vardo. Dar 1904 m. Vaižgantas jos pavadinimą mini kaip Varnė. Mažybinė priesaga, matyt, atsirado ilgainiui, išaugus gyvenvietei.
[taisyti] Varniai XVI amžiuje
XVI a. Varniai tapo vienu iÅ¡ svarbiausių lituanistinÄ—s kultÅ«ros centrų ne tik Žemaitijoje, bet ir visoje LDK. ŽemaiÄių vyskupas Merkelis Giedraitis (1576 – 1609) siekÄ— įvykdyti galutinÄ™ visų valstybÄ—s luomų christianizacijÄ…. Tam tikslui Varniuose subÅ«rÄ— Å¡viesiausius poetus, į vyskupijÄ… kanauninkais pasikvietÄ— ir lÄ—Å¡omis aprÅ«pino istorikÄ… Motiejų Strijkovskį, Lietuvos valstybÄ—s savarankiÅ¡kumo Å¡alininkÄ…, paraÅ¡iusį ir 1582 m. iÅ¡spausdinusį „Lenkijos, Lietuvos, Žemaitijos ir visos Rusios kroniką“, ir Mikalojų DaukÅ¡Ä… – lietuviÅ¡kų katalikiÅ¡kų raÅ¡tų rengÄ—jÄ….
Varniuose parengtas M. Daukšos verstas J. Ledesmos katekizmas – pirmasis katalikų katekizmas LDK. M. Daukša tapo pirmuoju literatūrinės lietuvių kalbos kūrėju, o 1599 m. išleista jo lietuviška „Postilė“ – XVI-XVII a. svarbiausiu mūsų kultūros istorijos įvykiu. Didelį darbą atliko vertėjas, pasiryžęs išversti didžiulio formato 632 puslapių knygą į lietuvių kalbą. Vyskupas M. Giedraitis, šio darbo įkvėpėjas ir puošnios knygos leidėjas, vertas ypatingos pagarbos.
M. DaukÅ¡os „PostilÄ—s“ įvadas: „Ne žemÄ—s derlumu, ne drabužių skirtingumu, ne Å¡alies gražumu, ne miestų ir pilių tvirtumu gyvuoja tautos, bet daugiausia iÅ¡laikydamos ir vartodamos savo kalbÄ… <...>“ skamba lyg vyskupo M. GiedraiÄio suburtos grupÄ—s testamentas, tapÄ™s kelrode žvaigžde Lietuvos pilieÄių politinÄ—s bendruomenÄ—s ir lietuvių tautos – bendrų paproÄių, kalbos, vienos kilmÄ—s ir istorinio likimo etninei bendrijai.
Silpstant tautos valstybingumui, tik jos pilieÄių sÄ…moningumas galÄ—jo iÅ¡gelbÄ—ti tautos gyvastį. Vyskupas M. Giedraitis, kanauninkas M. DaukÅ¡a ir kanauninkas M. Strijkovskis prieÅ¡ 400 metų Varniuose sukÅ«rÄ— tobulÄ… modernios tautinÄ—s valstybÄ—s kÅ«rimo projektÄ…, kurį taip pat Varniuose, jau beveik po 250 metų, sunkiausiomis rusų okupacijos režimo sÄ…lygomis, nebegrįžtamai vykdÄ— kitas didysis ŽemaiÄių vyskupas Motiejus ValanÄius.
Ä® kovÄ… prieÅ¡ rusifikacijÄ…, katalikybÄ—s naikinimÄ… nepaprastais diplomatiniais sugebÄ—jimais ir asmenybÄ—s patrauklumu, stiprybe bei pagarbos vyskupo asmeniui dÄ—ka sugebÄ—jÄ™s įtraukti ir valstietijÄ…, Varniuose vÄ—l sutelkti gausų bendraminÄių Å¡vietÄ—jų, raÅ¡tijos darbuotojų bÅ«rį, organizuoti uždraustos lietuviÅ¡kos spaudos leidybÄ… ir platinimÄ…, sukurti tinklÄ…, kurio svarbiausiomis akimis tapo patikimų Žemaitijos parapijos kunigų ir jų bendraminÄių bÅ«rys.
IÅ¡blaivintai tautai į rankas įteikus knygÄ… galutiniam tikslui pasiekti užteko tik kelių deÅ¡imtmeÄių. Ypatingi nuopelnai Äia priklausÄ— ir kunigų seminarijai.
[taisyti] Kunigų seminarija
Varnių kunigų seminarija savo veiklÄ… pradÄ—jo 1623 m., kai iÅ¡ Kražių į Varnius buvo pasiųsti du jÄ—zuitų kunigai: Andrius KumleviÄius ir Matas Flascius su dviem broliais: Mikalojumi Andriejausku ir Luku SebastijonaviÄiumi. Jie Ä—mÄ—si vadovauti Äia įkurtai seminarijai. Mokyta moralinÄ—s teologijos, apeigų, bažnytinio giedojimo ir kt. Mokydavosi 6-8 jaunuoliai. Vyskupų nuomone, seminarija veikÄ— prastai, gal todÄ—l ir neilgai. 1628 m. ji perkelta į Kražius. Varniuose pastaÄius naujÄ… mÅ«rinÄ™ katedrÄ…, XVII a. pabaigoje imta rÅ«pintis, kad kunigų seminarija vÄ—l veiktų Varniuose. 1739 m. vyskupas Juozapas Karpis Varnių seminarijos įkÅ«rimo reikalams skyrÄ— 6000 lenkiÅ¡kų auksinų, vyskupo skatinami seminarijos kÅ«rimÄ… rÄ—mÄ— ir turtingi kunigai. J. Karpis pradÄ—jo seminarijos Varniuose statybÄ…, jÄ… užbaigÄ— vyskupas Antanas Dominykas TiÅ¡keviÄius. Seminarija veiklÄ… vÄ—l pradÄ—jo 1741 m. SavotiÅ¡kiems tris mÄ—nesius trunkantiems „kvalifikacijos kÄ—limo kursams“ bÅ«davo sukvieÄiami ir jau įšventinti bei parapijose dirbantys kunigai. Seminarija iÅ¡laikyta iÅ¡ D. A. TiÅ¡keviÄiaus Å¡ioms reikmÄ—ms užraÅ¡ytų PalÅ«ksÄio ir Kujainių kaimų. Mokymui pagerinti, be jÄ—zuitų, buvo kvieÄiami ir mokytojai pijorai. Reikalai gerokai pasitaisÄ—, vyskupas ir kapitula liko patenkinti. 1748 m. klierikų padaugÄ—jo iki 20. Apie 1760-1761 m. vadovavimÄ… seminarijai ir pijorų vÄ—l perÄ—mÄ— jÄ—zuitai.
1762 m. ŽemaiÄių vyskupu paskirtas Jonas Dominykas Lopacinskis. Jis rÄ—mÄ— knygų leidybÄ…, buvo dailÄ—s ir literatÅ«ros mylÄ—tojas, savo dvarelyje LukiÅ¡kÄ—se (Vilniuje) turÄ—jo gausiÄ… bibliotekÄ… ir meno kolekcijÄ…. Jo vyskupavimo metu perstatyta 19 Žemaitijos bažnyÄių, ViržuvÄ—nuose (JanapolÄ—je) įsteigta rezidencija, Varnių katedra iÅ¡grįsta marmuru, miestelyje pastatyti namai vikarams ir choristams, prie mokyklos – mokytojams, pradÄ—ta rÅ«pintis naujo seminarijos pastato statyba buvusios katedros vietoje, skirta 40 000 auksinų iÅ¡ jo pajamų. 1767 m. popiežiui praneÅ¡ta, kad jau baigiama statyti mÅ«rinÄ— seminarija. Tai buvo įvykdyta apie 1770 m.
Numalšinusi 1863 m. sukilimą, caro valdžia 1864 metais Varnių kunigų seminariją perkėlė į Kauną.
Didingi restauruoti seminarijos rÅ«mai tebestovi iki Å¡iol, juose 1999 m. pradÄ—tas kurti ŽemaiÄių vyskupystÄ—s muziejus. Tais paÄiais metais ŽemaiÄių kultÅ«ros draugijos iniciatyva prie Å¡ių rÅ«mų pastatytas skulptoriaus ArÅ«no Sakalausko sukurtas paminklas, kurio statybÄ…, be Lietuvos Respublikos VyriausybÄ—s, parÄ—mÄ— garsus ŽemaiÄių vyskupų GiedraiÄių giminÄ—s atstovas Oksfordo universiteto profesorius Mykolas Giedraitis.
[taisyti] Bliuzo naktys
Už 2 kilometrų į pietvakarius nuo Varnių, Graužų kaime prie Lūksto ežero, kasmet liepos mėnesį vyksta bliuzo festivalis „Bliuzo naktys“.
[taisyti] Žymūs žmonės
Varniuose gyveno Simonas Daukantas (1793–1864), kunigai-raÅ¡ytojai Antanas Baranauskas (1835–1902), Antanas Strazdas (1763–1833), Motiejus ValanÄius (1801–1875), Antanas Vienažindys (1841–1892) ir kt.
[taisyti] Nuorodos
 Paminklas Mikalojui Daukšai |
 Paminklas Merkeliui GiedraiÄiui |
 Paminklas Motiejui ValanÄiui |
 Motiejaus ValanÄiaus namas |
 ŽemaiÄių vyskupystÄ—s muziejus |
 Å v. apaÅ¡talų Petro ir Pauliaus bažnyÄios altorius |
 Å v. apaÅ¡talų Petro ir Pauliaus bažnyÄios sakykla |
 Varnių seniūnija |
[taisyti] Istorija
| Svarbiausios gyvenvietės Telšių rajone |
|
DegaiÄiai | Eigirdžiai | GadÅ«navas | JanapolÄ— | Lauko Soda | LuokÄ— | NerimdaiÄiai | NevarÄ—nai | PavandenÄ— | RyÅ¡kÄ—nai | TelÅ¡iai | TryÅ¡kiai | UbiÅ¡kÄ— | Upyna | Varniai | VieÅ¡vÄ—nai | ŽarÄ—nai |
 |
Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |