Ukrainiečiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Ukrainiečiai

Gyventojų skaičius	44–45 mln.
Populiacija šalyse	Ukraina: 37 541 693 Rusija: 2 942 961 Kanada: 1 071 060 Brazilija: 970 000 JAV: 890 000 Kazachstanas: 547 052 Moldova: 375 000 Argentina: 305 000 Baltarusija: 248 000 Paragvajus: 150 000 Vokietija: 128 100 Portugalija: 66 041 Latvija: 62 000 Rumunija: 61 350 Slovakija: 55 000 Lenkija: 40 000 Azerbaidžanas: 30 000 Italija: 15 500 Kitur: 200 000
Kalba (-os)	ukrainiečių
Religijos	stačiatikybė, ateizmas, katalikybė
Giminingos etninės grupės	rusai, baltarusiai

Ukraniečiai (Ukrainai; ukr. Українці,[ukrɑˈjinʲʦʲi]) – yra rytų slavų tauta.

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Ukrainos istorija

[taisyti] Skaičius ir paplitimas

Iš viso pasaulyje yra apie 45 mln., iš jų 83% Ukrainoje. Taip pat nemažai gyvena Rusijoje, Kanadoje, JAV, Brazilijoje, Kazachstane, Moldovoje.

[taisyti] Rusijoje

Rusijos Federacijoje gyvena 2 942 961 ukrainiečių (2002), ir tai sudaro 2,03% tarp visų Rusijos gyventojų; iš jų 76,5% mieto gyventojų, 23,5% - kaimo gyv.

Ukrainiečiai Rusijos regionuose (2002)

Daugiausiai ukrainiečių gyvena Maskvoje, Tiumenės, Maskvos ir Rostovo srityse bei Krasnodaro ir Primorės krašuose. 39-uose iš 89 Rusijos subjektų ukrainiečiai gyventojų struktūroje užimo antrąją vietą po rusų, tame tarpe ir didžiausiuose Rusijos mietuose - Maskvoje ir Sankt Peterburge. Tačiau didžiausi procentiniai rodikliai tarp visų regiono gyventojų pastebimi buvusiose [[tremtis|tremties[[ vietovėse šiauriniuose regiuonose: Jamalo Nencų (13% tarp visų vietinių gyv.), Čiukotkos (9,2%), Chantų Mansijos (8,6%) autonominėse apygardose, Magadano (9,9%), Tiumenenės (6,5%), Murmansko (6,4%) srityse, Kamčiatkos krašte (6,7%) bei Komijos respublikoje (6,1%). Mažiausi procentiniai rodikliai Šiaurės Kaukazo respublikose: Dagestane (0,11%), Čečėnijoje (0,08%) ir Ingušijos.

[taisyti] JAV

Ukrainiečių emigracija į Jungtines Valstijas prasidėjo XIX a. Užkarpatėje, Haliče ir Bukovinoje, masinį pagreitį įgavusi tarp 1890-ųjų m. ir I pasaulinio karo pradžios periode. Po II pasaulinio karo į JAV išvyko apie 100tūkst. bėglių iš Ukrainos.

Šiandien JAV gyvena apie 2,23mln. ukrainiečių kilmės gyventojų. Dauguma jų jau yra gimę Jungtinese Valstijose ir tik trečdalis moka ukrainiečių kalba, dar mažiau ją vartoja buityje.

Daugiau negu pusė visų ukrainiečių gyvena šiaurės rytų valstijose - Pensivanijoje, Niu Džersio bei Niujorko valstijose.

[taisyti] Kanadoje

Kanadoje gyvena trečia pagal didumą ukrainiečių bendruomenė (po Ukrainos bei Rusijos). Emigracijos banga į šią šali prasidėjo kaip ir į JAV - XIX a. pabaigoje iš Vakarų Ukrainos. Šiandien Kanadoje gyvena apie 1 071 060 ukrainiečių (3,61% tarp visų valstybės gyventojų).

[taisyti] Lietuvoje

Paskutinio^[1] Lietuvos gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyvena 22 488 ukrainiečių tautybės asmenys. Apie 90 proc. jų gyvena miestuose – Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune, Šiauliuose, Visagine, Jonavoje. Šiuo metu Lietuvoje veikia devyniolika ukrainiečių visuomeninių organizacijų. Ukrainiečiai puoselėja savo tautinę kultūrą – Vilniuje, Klaipėdoje, Jonavoje, Visagine ir kituose miestuose veikia įvairūs saviveiklos kolektyvai. Lietuvos ukrainiečiai palaiko ryšius su savo istorine tėvyne, jos valstybinėmis ir visuomeninėmis žinybomis, besirūpinančiomis ukrainiečiais užsienyje.

Tautinę savimonę ir tautinę kultūrą puoselėti padeda ir ryšiai su Ukrainos menininkais, rašytojais, kultūros veikėjais, meno kolektyvais, kurie reguliariai atvyksta į Lietuvą.

Lietuvoje kelis metus gyveno bei Vilniaus universitete mokėsi ukrainiečių tautinio atgimimo veikėjas Tarasas Ševčenka.

[taisyti] Kultūra

Šiuolaikinės ukriainiečių kultūros šaknys siekia Kijevo Rusios laikus. Būtent laikymasis tradicijų išgelbėjo tautą nuo lenkėjimo (Vakarų Ukrainoje) bei vėliau nuo rusinimo.

Šiandien šalyje leidžiami (2006-ųjų duomenimis) 169 leidiniai tautinių mažumų kalbomis. Ukrainoje dirba apie 800 visuotinų tautinių mažumų asociacijų, iš jų 30 turi bendravalstybinių statusą.

Veikia Ukrainos prodiuserių asociacija, užsiimanti nacionalinės kinostrudijos plėtra.

Iš viso respublikoje dirba daugiau negu 50 000 viešųjų labdaringų įstaigų ir fondų.

Ukrainiečių kalbos paplitimas Ukrainoje

Po Ruslanos pergalės 2004-ųjų metų Eurovizijoje Kijevas tapo Eurovizijos dainų konkurso 2005 sostine.

[taisyti] Kalba

Pagrindinis straipsnis: Ukrainiečių kalba

Vienintelė valstybinė kalba Ukrainoje yra ukrainiečių kalba. Ją kaip gimtąją vartoja apie 75% šalies gyventojų. Statistiniais duomenimis TSRS metais ukrainiečių kalba šalyje sparčiai nyko, na o nuo 1985 m. ėmė pastebimai atsigauti ir populiarėti tarp jaunimo. Nuo nepriklausomybės atgavimo šalies valdžia vykdo ukrainizacijos politiką, skatindama platesnį valstybinės kalbos vartojimą oficialiojoje erdvėje, švietimo įstaigose regionų kur kalba mažiau paplitusi.

[taisyti] Religija

Istorinis Vydubickio vienuolynas Kijeve

Dauguma ukrainiečių - stačiatikiai, priklausantys trims cerkvėms:

Ukrainos stačiatikių cerkvė (Maskvos patriarchatas)
Ukrainos stačiatikių cerkvė (Kijevo patriarchatas)
Ukrainos autokefalinė stačiatikių cerkvė

Ukrainiečių liaudies šokis „Pryvit“.

Dalis ukrainiečių(dauguma Vakarų Ukrainoje bei išeiviai iš šio regiono kituose pasaulio šalyse) - katalikai(iš viso Ukrainoje katalikų - 5,5 mln.žmonių). Svarbiausios religinės šventės - šv.Kalėdos ir Velykos.