Transilvanija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Transilvanija (rumuniškai Transilvania arba Ardeal, vengriškai Erdély, turkiškai Erdel, senojoje lietuviškoje istorinėje literatūroje kartais vadinama Septynpiliu) – tai istorinis regionas Rumunijos vakarinėje ir centrinėje dalyje.
[taisyti] Geografija
Transilvanija susideda iÅ¡ MaramureÅ¡o (MaramureÅŸ), Banato, KriÅ¡anos (CriÅŸana) ir Ardealio (Ardeal, Transilvanijos siaurÄ…ja prasme) regionų. Å iaurÄ—je ribojasi su Ukraina, vakaruose – su Vengrija, o pietryÄiuose – su Serbija. Regionas iÅ¡sidÄ—stÄ™s plokÅ¡Äiakalnyje, supamame Karpatų kalnų, reljefas žemÄ—ja link Panonijos lygumos.
IÅ¡ Transilvanijos plokÅ¡Äiakalnio (300-500 m aukÅ¡tis) iÅ¡teka MureÅ¡o, Somes, Cris, Olto (Olt) upÄ—s ir kiti Dunojaus intakai. Transilvanijos sostinÄ— – Klužas-Napoka (Cluj-Napoka). Kiti svarbÅ«s miestai – TimiÅ¡oara, BraÅ¡ovas, OradÄ— (Oradea), Sibiu ir Tirgu-MureÅ¡as.
[taisyti] Gyventojai
Pagal 2002 m. gyventojų suraÅ¡ymÄ… regione gyveno 7 221 733 gyventojų, daugiausia rumunų. Taip pat didelÄ— vengrų mažuma (1 415 718 gyventojų). Be to dar gyvena Äigonai ir vokieÄiai.
[taisyti] Etimologija
1075 m. sudarytas lotyniÅ¡kas dokumentas Å¡alį įvardina kaip „Ultra siluam“ („už miÅ¡ko“), vÄ—liau Å¡is pavadinimas pakito į „Transilvania“ (kas turi tÄ… paÄiÄ… prasmÄ™). VokiÅ¡kai regionas vadinamas Siebenbürgen, t.y. „septynios pilys (miestai)“, pagal septynis saksų kolonistų įkurtus miestus regione.