Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Tauragė
55° 14′ 50″ N, 22° 17′ 30″ E
Valstybė	Lietuva
Savivaldybė	Tauragės rajono savivaldybė
{{{vadovoPavadinimas}}}	{{{vadovas}}}
Gyventojų (2008)	27 861
Plotas	15,7 km²
Gyventojų tankumas	1786/km²
Vietovardžio kirčiavimas (3b kirčiuotė) Vardininkas: Tauragė̃ Kilmininkas: Tauragė̃s Naudininkas: Taũragei Galininkas: Taũragę Įnagininkas: Taũrage Vietininkas: Tauragėjè

Tauragė – miestas vakarų Lietuvoje, apskrities ir rajono centras, taip pat turi miesto seniūnijos statusą bei yra apylinkių seniūnijos centras. Išsidėsčiusi Jūros upės kairiajame krante (didžioji dalis miesto – į rytus nuo upės), 102 km į pietvakarius nuo Šiaulių, prie upės vingio, abipus magistralinio kelio Kaliningradas-Ryga (A12). Miesto pietiniu pakraščiu eina geležinkelis Radviliškis - Tilžė. Rytiniu miesto pakraščiu teka Beržės upelis. Šiaurės rytinėje ir pietinėje pusėse yra išsidėstę miškai.

Tauragės geografinis centras yra tarp Kultūros rūmų ir miesto pilies. Tauragėje prie pat Jūros yra Švč. Trejybės bažnyčia (pastatyta 1903 m.), miesto centre yra kita - evangelikų liuteronų („Martyno Mažvydo“, pastatyta 1843 metais). Tauragės pilyje yra „Santakos“ muziejus, „Moksleivių kūrybos centras"(MKC), viename iš pilies bokštų įsikūrusi Fotografijos galerija. Prie Taurų, dešiniajame Jūros krante yra Tauragės dvaras ir parkas. Prie Jūros, J. Tumo-Vaižganto gatvės gale yra vasaros estrada, o anapus upės – hipodromas, šiauriniame pakraštyje yra 254 metrų aukščio Tauragės TV bokštas. Tauragėje 1989 metais įkurta viena pirmųjų vietinių televizijų Lietuvoje.

Mieste yra rajono centrinė ligoninė (statyta 1932 m.), du pašto skyriai (apskrities centrinio pašto pastatas statytas 1830 m., rekonstruotas 1850 m., LT-72001), apskrities viršininko ir rajono savivaldybės administracijos, autobusų ir geležinkelio (statyta 1928 metais) stotys. Pietryčiuose yra industrinis parkas (300 ha), pramonės ir verslo rajonai, juose yra tokios įmonės kaip „Tauragės keramika", „Alantas“, elektronikos gamykla UAB „NOTE Tauragė“, „Baltoji snaigė“, stovi įmonės spausdintų schemų gamyklos AB „Telga“ bei buvusio Vaisių ir daržovių konservų fabriko pastatai, taip pat veikia mėsos kombinatas „Tauragės maistas“, prie pramonės mikrorajono yra prisišliejusios senosios miesto kapinės (su stačiatikių cerkve). Tauruose yra žuvų perdirbimo įmonė „Lignesa“.

Turinys 1 Istorija 1.1 Pavadinimo kilmė 2 Švietimo ir ugdymo įstaigos 3 Žymūs žmonės 4 Seniūnija 4.1 Mikrorajonai, priemiesčiai 5 Miestų partnerystė 6 Nuorodos 6.1 Istorija 6.2 Žiniasklaida

[taisyti] Istorija

Pagrindinis straipsnis: Tauragės miesto istorija

Miestas įsikūręs skalvių genties gyvenamos teritorijos pakraštyje. Vėliau juos asimiliavo žemaičiai slenkantys į pietus iš netolimų apylinkių. 1499 metais Tauragės vietoje buvo Pajūriu vadintas dvaras. 1507 m. kovo 21-ąją pirmąkart minima pati Tauragė, čia pastačius bažnyčią, prieglaudą ir įkūrus mokyklą. Tauragė pažymėta 1526 m. B. Vapovskio Žemaitijos žemėlapyje, 1539 m. - švedų arkivyskupo Magnaus Olauso sudarytame ir Venecijoje išleistame jūrų žemėlapyje Carta Marina, nuo 1567 m. čia veikė muitinė. Nuo 1655 m. čia buvo viena pagrindinių Radvilų rezidencijų ir vienas didžiausių Lietuvos liuteronybės centrų. 1807 m. Tauragėje lankėsi Rusijos caras Aleksandras I. 1812 metais netoli Tauragės, Požerūnų kaimo malūne pasirašyta Tauragės konvencija. 1836 m. gegužės mėnesį didžioji miesto dalis sudegė per gaisrą, nepaliesti liko tik 8 kiemai, šis gaisras ir naujasis plentas Tilžė-Ryga nulėmė naująją Tauragės miesto vietą. 1843 m. spalio 10 d. Onorė Balzakas viešėjo Tauragėje ir iš čia parašė laišką, vienintelį rašytą ir išlikusį Lietuvoje. Miestas, pagal planą, buvo baigtas užstatyti 1910 metais, bet netrukus prasidėjo I pasaulinis karas.

1915 m. vokiečių kariuomenė sunaikino didelę dalį miesto infrastruktūros, liko tik trečdalis. 1920 metais įkuriama pirmoji - Tauragės gimnazija. 1927 m. rugsėjo 9 d. Tauragėje kilo trumpai trukęs sukilimas prieš A. Smetonos valdžią (Tauragės sukilimas). Miestu tapo 1924 metais, Antraeilio miesto teisės suteiktos 1932 m., o pirmaeilio - 1935 metais. Miestas skaudžiai nukentėjo 1940-1941 m. pirmosios rusų ir 1941-1944 m. vokiečių okupacijos metais. Pakartotinai miestas sugriautas ir 1944 m. spalio mėnesį.

1997 m. patvirtintas dabartinis Tauragės herbas.

Demografinė raida tarp 1650 m. ir 2001 m.
1650 m.	1833 m.	1872 m.	1914 m.	1923 m.	1935 m.	1939 m.	1959 m.	1962 m.	1970 m.	1991 m.	2001 m.
200	630	5818	10000	5470	6527	10561	12041	14000	19575	35216	28506

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Miesto vardas yra sudurtinis, sudarytas iš žodžių tauras ir ragas. Pirmasis sandas reiškia gyvūną taurą, o antrasis – ne žvėries ragą, bet kampą, vingį, lanką (turimas omenyje Jūros upės vingis). Taigi, vietovė pirmiausia galėjo reikšti „tauro kampą“, t.y. vietą, kurioje būta taurų.

Pagal kitas versijas Tauragės pavadinimas kildinamas iš vokiškų žodžių Tau – „rasa“ + Roggen – „rugiai“, nors tai veikiau antrinė etimologija, t.y. vokiečiai adaptuodami jiems nesuprantamą vietovardį jo sandus suformavo prasmingų žodžių pagrindu. Pavadinimas taip pat kildinamas ir iš tokių žodžių kaip Tauraginė („tauro ragų apdirbimo dirbtuvė“), Tauragiai (žemaitiškai Tauragee – „žmonės apdirbantys tauro ragus“).

[taisyti] Švietimo ir ugdymo įstaigos

• Jaunimo mokykla
• Tauragės Versmės gimnazija (buv. III vidurinė)
• Vidurinės mokyklos:
  • „Jovarų“ vidurinė mokykla (buv. V vidurinė),
  • „Žalgirių“ vidurinė mokykla (buv. IV vidurinė).
• Tauragės Suaugusiųjų mokymo centras
• Pagrindinės mokyklos:
  • „Aušros“ pagrindinė mokykla (buv. VI vidurinė)
  • „Martyno Mažvydo“ pagrindinė mokykla (buv. I vidurinė)
  • „Šaltinio“ pagrindinė mokykla (buv. II vidurinė).
  • Tarailių pagrindinė mokykla
• Vaikų reabilitacijos centras-mokykla „Pušelė“
• MKC (Tauragės pilis)
• Tauragės Profesinių rengimų centras

[taisyti] Žymūs žmonės

• Iš Tauragės kilusių žymių žmonių sąrašas

[taisyti] Seniūnija

Tauragės miesto seniūnija
Savivaldybė:	Tauragės rajono
Administracinis centras:	Tauragė
Plotas:	13,87 km²
Gyventojai:	28.504 (2005 m.)
Gyventojų tankumas:	2055 žm./km²
Kaimų skaičius:	0
Seniūnas:	Virginijus Žilius
Žemėlapis

Miestas turi atskiros seniūnijos statusą rajono savivaldybėje. Tauragėje yra 214 gatvių, jų bendras ilgis 103,5 km. Asfaltuotos gatvės sudaro 47,5 km bendro gatvių ilgio, gatvių su žvyro danga - 47,6 km, su grindiniu - 0,45 km, gruntinių gatvių - 8,5 km.

[taisyti] Mikrorajonai, priemiesčiai

• Aerodromas - naujausias miegamasis Tauragės miesto rajonas.
• Butkeliai - miesto rajonas dešiniajame Jūros krante, kaimo tipo miegamasis rajonas. 2002 prie šio rajono prijungti ir Taurai.
• Centras - čia stovi seniausi ir vertingiausi miesto pastatai, tai Vytauto g. centrinė dalis, Bažnyčių, Respublikos gatvės bei Dariaus ir Girėno gatvės pradžia.
• Jovarai - miegamasis rajonas miesto pietuose, čia yra ir pirmoji Tauragės miesto gatvė (Laisvės g.).
• Pramonės mikrorajonas - miesto dalis už geležinkelio, miesto industrinis parkas.
• Senamiestis - senoji miesto dalis, kurioje miestas įsikūrė, bet ilgainiui teritorija užstatyta gyvenamaisiais namais, rajono centras - skveras Laisvės g. pradžia.
• Šemetiškiai - didžiausias miesto rajonas besitęsiantis nuo Bernotiškės iki Žaliosios gatvės.
• Tarailiai - miegamasis miesto rajonas, kuriame yra VĮ „Regitra“, UAB „Tauragės vandenys“.
• Žalgiriai - vienas naujųjų miesto rajonų, kuriame gyvena daugiausiai gyventojų ir didžiausias jų tankis, nes tai blokinių daugiaaukščių namų mikrorajonas.

Tauragės rajono seniūnijos

Batakių seniūnija | Gaurės seniūnija | Lauksargių seniūnija | Mažonų seniūnija | Skaudvilės seniūnija | Tauragės seniūnija | Tauragės miesto seniūnija | Žygaičių seniūnija

[taisyti] Miestų partnerystė

• Rydštatas, Vokietija
• Talsai, Latvija
• Brienne-le-Chateau, Prancūzija
• Sortinas, Italija
• Belchatuvas, Lenkija
• Sovetskas, Rusija

[taisyti] Nuorodos

Vikiteka: Tauragė – vaizdinė, garsinė ar kitokia medžiaga

Vikiteka

• Miesto seniūnija
• Travel.lt
• Tauragės dvaras
• Tauragės jubiliejus
• Tauragės raj. lankytinos vietos musupaveldas.lt portale
• Liuteronų parapija

[taisyti] Istorija

• Tauragės miesto istorija
• Miesto istorija
• Žemėlapiai ir istorija

[taisyti] Žiniasklaida

• Tauragės miesto ir apskrities laikraščio "Tauragiškių balsas" svetainė
• Tauragės miesto ir apskrities laikraščio "Tauragės kurjeris" svetainė
• Tauragės krašto informacinis portalas "Tauragės.info"

Svarbiausios gyvenvietės Tauragės rajone

Batakiai | Gaurė | Lauksargiai | Mažonai | Pagramantis | Skaudvilė | Tauragė | Žygaičiai

v • a • r LIETUVOS MIESTAI
Apskričių centrai	ALYTUS – KAUNAS – KLAIPĖDA – MARIJAMPOLĖ – PANEVĖŽYS – ŠIAULIAI – TAURAGĖ – TELŠIAI – UTENA – VILNIUS
Savivaldybių centrai	Anykščiai – Birštonas – Biržai – Druskininkai – Elektrėnai – Gargždai – Ignalina – Jonava – Joniškis – Jurbarkas – Kaišiadorys – Kalvarija – Kazlų Rūda – Kėdainiai – Kelmė – Kretinga – Kupiškis – Lazdijai – Mažeikiai – Molėtai – Naujoji Akmenė – Neringa – Pagėgiai – Pakruojis – Palanga – Pasvalys – Plungė – Prienai – Radviliškis – Raseiniai – Rietavas – Rokiškis – Skuodas – Šakiai – Šalčininkai – Šilalė – Šilutė – Širvintos – Švenčionys – Trakai – Ukmergė – Varėna – Vilkaviškis – Visaginas – Zarasai
Kiti miestai	Akmenė – Ariogala – Baltoji Vokė – Daugai – Dūkštas – Dusetos – Eišiškės – Ežerėlis – Garliava – Gelgaudiškis – Grigiškės – Jieznas – Joniškėlis – Kavarskas – Kybartai – Kudirkos Naumiestis – Kuršėnai – Lentvaris – Linkuva – Nemenčinė – Obeliai – Pabradė – Pandėlys – Panemunė – Priekulė – Ramygala – Rūdiškės – Salantai – Seda – Simnas – Skaudvilė – Smalininkai – Subačius – Šeduva – Švenčionėliai – Tytuvėnai – Troškūnai – Užventis – Vabalninkas – Varniai – Veisiejai – Venta – Viekšniai – Vievis – Vilkija – Virbalis – Žagarė – Žiežmariai