Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Tarptautinis konfliktas – prieštaravimų tarp kelių ar keletos valstybių vystymosi fazė.

Tarptautinis konfliktas skiriasi nuo prieštaravimų kylančių tarptautinėje arenoje. Prieštaravimai gali tapti konflikto objektyvia priežastimi. Prieštaravimai ir konfliktai yra skirtingo lygio fenomenai. Skirtingi dalykai yra ir tarptautiniai konfliktai bei tarptautinės krizės, kurios yra besivystančio konflikto fazė. Krizė yra kritinė konflikto išsivystymo riba. Šioje vietoje konfliktas gali peraugti į ginkluotą susirėmimą.

Krizė nėra neišvengiama konflikto išdava. Konfliktų ir krizių susipynimas būdingas Artimiesiems Rytams.

Tarptautinių konfliktų priežastys:

• kada elitas bando įtvirtinti savo valdžią valstybės viduje tarptautinio konflikto pagalba;
• kada vyskta politinio ir karinio elito kova dėl įtakos sferų;
• ekonominio elito kova dėl įtakos tarptautinei politikai;
• agresyvi valdančiojo sluoksnio ideologija;
• psichologiniai vadovų motyvai, regauojant į ekstremalias situacijas ir pan.