Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Saudo Arabija, oficialiai Saudo Arabijos Karalystė – didžiausia Arabijos pusiasalio absoliutinės monarchijos valstybė, esanti Artimuosiuose Rytuose, pietvakarių Azijoje. Ribojasi su Iraku šiaurėje ir šiaurės rytuose, Jordanija šiaurės vakaruose, Kuveitu, Kataru, Bahreinu ir Jungtiniais Arabų Emiratais rytuose, Omanu pietryčiuose bei Jemenu pietuose. Šiaurės rytuose šaliai atsiveria Persijos įlanka, o vakaruose - Raudonoji jūra. Saudo Arabija užima beveik 2 150 000 km² ir turi apie 27,6 mln. gyventojų.

Saudo Arabija tarp musulmonų kartais vadinama „dviejų šventųjų mečečių žeme“, nes šalyje yra dvi švenčiausios islamo religijai vietos - Mekos ir Medinos miestai. Karalystę įkūrė Abdul-Aziz bin Saud, 1902-aisiais užėmęs savo gimtąjį Rijado miestą ir ilgainiui suvienijęs visą šalį. Saudo Arabijos valstybė buvo pripažinta 1932 metais.

Šalis pirmauja pagal naftos eksportą.^[1]

Turinys 1 Istorija 2 Politinė sistema 2.1 Žmonių teisės 3 Administracinis suskirstymas 4 Geografija 4.1 Miestai 4.2 Klimatas 5 Ekonomika 6 Demografija 7 Kultūra 8 Tarptautiniai reitingai 9 Taip pat žiūrėkite 10 Išnašos 11 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Arabijos istorija
Arabija
Arabų gentys
Arabų Kalifatas
Omejadai
Abasidai
Fatimidai
Ajubidai
Osmanų imperija
Hidžazas, Saudi valstybės
Saudo Arabija

Iki VIII a. visas Arabijos pusiasalis buvo apgyvendintas daugybės klajoklių arabų genčių, kurios kontroliavo prekybos kelius (vadinamąjį smilkalų kelią), einančius iš Romos imperijos į Jemeną. Šių kelių dėka Hidžazo regione susiformavo stiprūs prekybos centrai, tokie kaip Meka ar Jatribas, į šias teritorijas ėmė skverbtis aukštesnio lygio kultūra, krikščionybė, judaizmas.

VII a. Hidžaze susiformuoja islamas. Prasideda didieji arabų užkariavimai ir islamo plitimas Azijoje, Afrikoje ir Europoje. Tokiu būdu buvo sukurtas Arabų kalifatas, viena didžiausių imperijų pasaulio istorijoje.

Pasibaigus kalifų dinastijai, Arabija vėl neteko savo politinės reikšmės, kadangi Kalifato centrai persikėlė į Siriją, vėliau į Iraką (Bagdado Kalifatas), dar vėliau valdė Egiptas (Fatimidai), Turkai (Osmanai). Tačiau Hidžazo regionas ir ypač šventieji Islamo miestai visą laiką išlaikė religinį autoritetą ir buvo traktuojami kaip Islamo pasaulio centras.

Suirus Bagdado Kalifatui, rytinės Saudo Arabijos dalys, kaip ir Omanas, Kataras, Bahreinas, Kuveitas priklausė istoriniam Bachreino regionui, čia klestėjo smulkios prekybinės valstybės, prekiavusios su Persija ir Indija. Tuo pačiu metu vidiniai Arabijos regionai buvo labai prastai kontroliuojami, Nedžo regione įsigalėjo smulkios arabų gentinės valstybės, tarp kurių svarbiausia buvo Saūdo gentis.

Musulmonų vahabistų sektos lyderis (Abd al-`Azīz Āl Sa`ūd) Abdul Azizas ibn Saudas (1880-1953) XX a. pirmaisiais dešimtmečiais, žlungant Osmanų imperijai užkariavo visą Nedžą, Hidžazą, arabų kunygaikštystes ir paskelbia Saudo Arabijos Karalystę. (1932 m. rugsėjo 23 d. nacionalinė šventė).

1934 m. karas su Jemenu, 1962 m. uždrausta vergija. 1966 m. su Kuveitu, o 1975 m. su Iraku pasidalina neutraliąsias teritorijas.

[taisyti] Politinė sistema

Svarbiausia valdymo institucija - Saudo monarchija. 1992 m. išleistas pagrindinis vyriausybės įstatymas skelbia šalį monarchija, kurią valdo pirmojo valstybės karaliaus Abd Al Aziz Al Saud palikuonys. Jis taip pat teigia, kad Koranas yra valstybės konstitucija, o šalis valdoma remiantis šariatu (islamo įstatymais). Savaitraščio „The Economist“ duomenimis, šalis yra devinta nuo galo pagal demokratijos indeksą.

Šalyje neveikia jokios politinės partijos, nevyksta valstybiniai rinkimai, neskaitant vietinių rinkimų, kurie vyko 2005 m., o juose dalyvauti galėjo tik vyriškosios lyties atstovai.ref>Saudo Arabijos moterims uždrausta balsuoti, BBC News, 2004 m. spalio 11 d. Nuoroda tikrinta 2008 m. birželio 25 d.</ref> Karaliaus galia teoriškai ribojama šariato ir Saudo Arabijos tradicijomis.

[taisyti] Žmonių teisės

Labai ribotos žmonių, ypatingai moterų, teisės Saudo Arabijoje kritikuojamos tokių tarptautinių žmogaus teises ginančių organizacijų kaip Human Rights Watch, Amnesty International, JTO Žmogaus teisių komiteto. Tačiau pati šalies vyriausybė tam neskiria dėmesio, teigdama, kad tai visiškas melas.

Saudo Arabija yra vienintelė šalis pasaulyje, kur moterims draudžiama vairuoti viešuose keliuose. Čia moterims leidžiama vairuoti tik visureigius ir tik tam tikroje privačioje teritorijoje.^[2]

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Saudo Arabija padalinta į 13 emyratų^[3] (manatiq, - singular mintaqah). Emyratai dar dalinami į gubernijas.

Emyratas	Sostinė	Žemėlapis
Al Bahahas	Al Bahahas	Rijadas Al Baha Džizanas Asiras Nadžranas Meka Rytų emyratas Al Kasimas Medina Al Hudud aš Šamalija Hailas Tabukas Džaufas
Šiaurinis Kraštas	Araras
Al Džaufas	Al Džaufas
Medina	Medina
Al Kasimas	Buraida
Hailas	Hailas
Asiras	Abha
Rytų emyratas	Damamas
Rijadas	Rijadas
Tabukas	Tabukas
Nadžranas	Nadžranas
Meka	Meka
Džizanas	Džizanas

[taisyti] Geografija

Karalystė užima apie 80 procentų Arabų pusiasalio. 2000 m. tarp Saudo Arabijos ir Jemeno buvo pasirašytas susitarimas sienų ginčams išspręsti.^[4] Tačiau vis dar nėra pasirašyta sienos sutarčių su kaimynininiais Jungtiniais Arabų Emyratais ir Omanu, todėl tikslus valstybės plotas lieka nežinomas. Pačios šalies vyriausybės teigimu, šalies plotas siekia 2 217 949 km². Kitų šaltinių statistika rodo, kad šalies plotas 1 960 582 km²^[5] ar 2 240 000 km². Paprastai šalis pagal plotą laikoma 14-a tarp didžiausių pasaulio valstybių.

[taisyti] Miestai

Didžiausi miestai pagal gyventojų skaičių (2007)	mill.
Rijadas	4,7
Džida	3,6
Meka	1,7
Katifas	0,8
Taifas	0,7
Buraida	0,6
Tabukas	0,5
Chamis Mušaitas	0,4

[taisyti] Klimatas

Nepaprastas karštis yra būdingas Saudo Arabijos klimatui. Temperatūra čia yra pakilusi iki 50 °C, o oficialus karščio rekordas siekia 51,7 °C. Žemiausia šalyje užregistruota temperatūra kalnuotame Turaife - -12 °C.

[taisyti] Ekonomika

Pagrindinė ekonomikos prekė - nafta. Šalis priklauso OPEC ir turi bene didžiausius šio produkto išteklius pasaulyje. Nemažai pajamų gaunama iš turizmo, nes į Meką plūsta musulmonai iš viso pasaulio.

[taisyti] Demografija

Gyventojų skaičius Saudo Arabijoje 2006 m. liepą buvo 27 019 731, įskaitant 5 576 076 šalyje gyvenančių imigrantų iš užsienio. Iki 5-ojo XX a. dešimtmečio didžioji gyventojų dalis buvo klajokliai, tačiau dabar daugiau kaip 95% yra sėslūs dėl greito ekonomikos augimo ir urbanizacijos.

[taisyti] Kultūra

Saudo Arabijos kultūra pagrinde sukasi aplink islamą. Šalyje įsikūrę du šventieji musulmonų miestai - Meka ir Medina. Penkiskart į dieną islamą išpažįstantieji kviečiami melstis į mečetės minaretus, kurių yra visoje šalyje. Savaitgalis prasideda ketvirtadienį, kadangi penktadienis laikomas švenčiausia savaitės diena musulmonams.

[taisyti] Tarptautiniai reitingai

Organizacija	Apžvalga	Reitingas
Heritage Foundation/The Wall Street Journal	Ekonominės laisvės indeksai	62 iš 157
The Economist	Worldwide Quality-of-life Index, 2005	72 iš 111
Reporters Without Borders	Pasaulinio masto spaudos laisvės indeksas	161 iš 167
Transparency International	Korupcijos suvokimo indeksas	70 iš 163
United Nations Development Programme	Žmogaus raidos indeksas	61 iš 177
A. T. Kearney/Žurnalas „Foreign Policy“	Gllobalizacijos indeksas (2005)	45 iš 62

[taisyti] Taip pat žiūrėkite

Vikiteka: Saudo Arabija – Iliustracijos, vaizdo ir garso įrašai, susiję su straipsniu Vikiteka

• Saudo Arabijos ryšiai
• Saudo Arabijos transportas
• Saudo Arabijos karinės pajėgos
• Saudo Arabijos tarptautiniai santykiai
• Saudo Arabijos šventės
• Viduriniai Rytai

[taisyti] Išnašos

[taisyti] Nuorodos

• Saudo Arabijos laikraščiai tinkle
• Saudo Arabijos informacijos resursai iš Saudo Arabijos švietimo ministerijos
• Saudo Arabijos informacijos resursai iš Saudo Arabijos kultūros ministerijos