Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Prūsijos kunigaikštystė (arba Prūsija, Kunigaikštiškieji Prūsai; vok. Herzogtum Preußen) – vokiečių valstybė pietryčių Pabaltijyje 1525–1701 metais. Plotas 31.000 km². Sostinė – Karaliaučius, kiti žymesni miestai – Klaipėda ir Tilžė. Gyveno lietuviai (lietuvninkai), lenkai (mozūrai), prūsai, vokiečiai (dauguma bajorai, miestiečiai, laisvieji valstiečiai, kitos tautybės – daugiausia baudžiauninkai).

[taisyti] Istorija

Iki 1657 m. buvo Lenkijos karalystės vasalė, 1618–1701 m. sujungta personaline unija su Brandenburgu ir valdyta iš Berlyno. Susidarė Kryžiuočių ordino teritorijoje po jo sekuliarizacijos. Nuo XVII a. vidurio faktiškai jungtinės Brandenburgo ir Prūsijos valstybės autonominė dalis. Nuo 1525 m. įvesta valstybinė religija – liuteronybė. 1701 m. kunigaikštystė tapo Prūsijos karalystės provincija. XVI a. kunigaikštystėje baigė susidaryti Mažosios Lietuvos ir XVII a. – Mozūrijos sritys.

[taisyti] Šaltiniai

• Tarybų Lietuvos enciklopedija, III t. Vyriausioji enciklopedijų redakcija, Vilnius, 1987. T.3: Masaitis-Simno.