Mindaugas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Mindaugas (~1200-1263), Lietuvos didysis kunigaikštis (~1236-1251 ir 1261-1263 m.), taip pat pirmasis Lietuvos karalius (1253-1263 m.). Jo vainikavimo Lietuvos karaliumi diena yra Lietuvos Respublikos valstybinė šventė.
Istoriografijoje nuo XX a. pradžios vyrauja savotiÅ¡ka aksioma virtusi rusų istoriko Dmitrijaus Ilovaiskio XIX a. 6 ar 7 deÅ¡imtmetyje iÅ¡kelta ir ukrainieÄių istoriko Vladimiro AntonoviÄiaus 1878 m. iÅ¡plÄ—tota hipotezÄ—, anot kurios Lietuvos valstybÄ— buvusi sukurta bÅ«tent Mindaugo; pastaruoju metu vis daugiau istorikų Å¡iÄ… daugelio istorijos Å¡altinių duomenims prieÅ¡taraujanÄiÄ… hipotezÄ™ atmeta ir teigia Lietuvos valstybÄ™ (Lietuvos kunigaikÅ¡tystÄ™) gyvavus jau XI ar net X amžiuje.
Turinys |
[taisyti] Mindaugo kilmė ir giminystės ryšiai
Žinių apie Mindaugo kilmÄ™ ir jo artimuosius istorijos Å¡altiniuose labai nedaug; sprendžiant iÅ¡ Livonijos eiliuotojoje kronikoje įvardyto Mindaugo tÄ—vo turÄ—to didžiojo kunigo (vok. ein kunic grôß) titulo, Henriko Latvio kronikoje nurodytų kai kurių iki Mindaugo valdžiusių LDK valdovų žūties datų ir VolynÄ—s metraÅ¡Äio žinios apie tai, kad 1219 m. Lietuvos ir HaliÄo-VolynÄ—s taikos sutartis buvo sudaryta ir dviejų Mindaugo brolių vardu, galima spÄ—ti MindaugÄ… buvus 1213 m. prie LielvardÄ—s (dab. Latvijoje) žuvusio Lietuvos didžiojo kunigaikÅ¡Äio sÅ«numi ir jaunesniuoju Daujoto broliu.
Rusios Voskresensko kronika liudija, kad XII amžiuje jau bÅ«ta Vilniaus. Å io miesto gyventojai, bijodami Mstislavo Didžiojo puolimo (kuris 1128 metai užėmÄ— kriviÄų žemes) pasidavÄ— HaliÄo (vengrų) valdžiai, vietininkais pasikvietÄ— DovilÄ… ir MaukoldÄ…, Rostislavo RogvoldoviÄiaus sÅ«nus. Rogvoldas savo kilme, spÄ—jama, buvo tikras vikingas. Dovilas (Dovydas) turÄ—jo sÅ«nus VidÄ… (DovydÄ…) ir ErdenÄ… (JerdenÄ…), Maukoldas turÄ—jo sÅ«nų MendogÄ… (MindaugÄ…)(M.Balinskis "Vilniaus miesto istorija"). Kronika teigia, kad Erdenas (Jerdenas) ir nužudÄ™s MindaugÄ…, kurio palikuonis VaiÅ¡elga Domantas valdžios neperima. Toliau kraÅ¡tÄ… valdo Traidenis Vido sÅ«nus (Tables genealogiques de Koch publiees par Schoel). Å i Voskresensko versija turi didelių chronologinių ir loginių klaidų (Voskresensko metraÅ¡tis raÅ¡ytas Žygimanto Senojo laikais), todÄ—l vertintina itin atsargiai.
[taisyti] Mindaugo veikla iki 1248 metų
Istorijos Å¡altiniuose Mindaugas pirmÄ… kartÄ… paminÄ—tas 1219 m. kaip vienas iÅ¡ kelių tikrosios Lietuvos ar vadinamosios Lietuvos žemÄ—s kunigaikÅ¡Äių, kurių vardu tuometinio Lietuvos „vyriausiojo kunigaikÅ¡Äio“ „Živinbudo“−*Gimbuto ar smulkių lietuvių kunigaikÅ¡tysÄių konfederacijos vadovų pasiuntiniai tais metais sudarÄ— Lietuvos ir HaliÄo-VolynÄ—s valstybių taikos sutartį.
Kada Mindaugas įveikÄ— kitus (hipotetinius) kandidatus į žuvusio jo brolio (?) paliktÄ… tuÅ¡ÄiÄ… Lietuvos valdovo sostÄ… ir tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikÅ¡Äiu ar (pasak D. Ilovaiskio − E. GudaviÄiaus teorijos) „pirmuoju suvienytos Lietuvos valdovu“, tiksliai nežinoma, taÄiau faktas, kad 1236 m. HaliÄo-VolynÄ—s didysis kunigaikÅ¡tis Danila RomanoviÄius su Mindaugu derÄ—josi kaip su visos Lietuvos valdovu leidžia manyti, jog pastarasis didžiuoju kunigaikÅ¡Äiu tapo 1236 m. ar Å¡iek tiek anksÄiau.
1244 m. prieÅ¡ Livonijos ordino valdžiÄ… sukilusiems pietiniams kurÅ¡iams pasipraÅ¡ius Mindaugo globos, 1244-1245 m. žiemÄ… pastarojo vadovaujama LDK kariuomenÄ—, tada nesÄ—kmingai bandžiusi užimti Livonijos riterių neseniai užvaldytÄ… buvusiÄ… kurÅ¡ių EmbÅ«tÄ—s (dabar − EmbÅ«te, Latvijos Liepojos rajono rytuose) pilį, visame tuometiniame Pietų KurÅ¡e (t. y. bÅ«simoje „žemaiÄių dounininkų“ teritorijoje, – nepainioti su dabartinÄ—s, latviÅ¡kosios KurzemÄ—s pietine dalimi) ir galbÅ«t nedidelÄ—je tuometinio Å iaurÄ—s KurÅ¡o dalyje (dab. Liepojos rajono pietinÄ—je dalyje) laikinai įtvirtino Lietuvos didžiojo kunigaikÅ¡Äio administracijÄ….
[taisyti] 1249-1254 m. vidaus karas. Mindaugo krikštas ir jo išdavos
.png.html)
1248 m. pab. ar paÄioje 1249 m. pr. Mindaugui iÅ¡ savo sÅ«nÄ—nų (naÅ¡laiÄių Daujoto (?) sÅ«nų) Tautvilo ir Gedvydo bei Å¡iųdviejų kunigaikÅ¡Äių motinos brolio, dalį ŽemaiÄių (?) valdžiusio Vykinto atÄ—mus jų tÄ—vonijas, 1249 m. pavasarį ar vasarÄ… Lietuvoje kilo vidaus karas (sprendžiant iÅ¡ VolynÄ—s metraÅ¡Äio, tas karas kilo dÄ—l „Lietuvos žemÄ—s“; pasak daugumos istorikų, Tautvilas su Gedvydu Lietuvos žemÄ™ ar jos dalį valdÄ— iki 1248 m.). Mindaugo brolÄ—nus stipria volynÄ—nų ir polovcų kariuomene nedelsdama parÄ—mÄ— HaliÄo-VolynÄ—s valstybÄ—; Tautvilas apie 1250 m. pr. dar atvyko į RygÄ…, ten apsikrikÅ¡tijo, užsitikrino Livonijos katalikų bažnyÄios hierarchų bei (neilgam laikui) Livonijos ordino paramÄ… kovoje su Mindaugu ir tikriausiai apsiskelbÄ— Lietuvos didžiuoju kunigaikÅ¡Äiu. Vis dÄ—lto iki 1254 m. trukÄ™s Mindaugo karas su jo (centralizatoriÅ¡ka?) politika nepatenkintais vidaus oponentais (dauguma aukÅ¡taiÄių, rytinių (Vidurio Lietuvos) žemaiÄių, nalÅ¡Ä—nų ir jotvingių 1249-1254 m. vidaus karo metu liko iÅ¡tikimi Mindaugui) ir jų užsienio rÄ—mÄ—jais baigÄ—si visiÅ¡ka Mindaugo pergale. 1251 m. vasarį ar kovÄ… apsikrikÅ¡tijÄ™s (Å¡io krikÅ¡to iniciatorius buvo Livonijos kraÅ¡to magistras Andrius Å tirijietis) ir visokeriopÄ… VokieÄių ordino Livonijos Å¡akos palaikymÄ… užsitikrinÄ™s Mindaugas greitai iÅ¡ardÄ— ir įveikÄ— antilietuviÅ¡kÄ… tikrosios Lietuvos („Lietuvos žemÄ—s“) kunigaikÅ¡Äių Tautvilo ir Gedvydo, HaliÄo-VolynÄ—s, pietinių jotvingių ir vakarinių žemaiÄių koalicijÄ… (daugumÄ… TautvilÄ… palaikiusių lietuvių ir jotvingių Mindaugas nugalÄ—jo ar perviliojo į savo pusÄ™ dar iki 1252 m. pab.).
Netrukus po Mindaugo ir kelių Å¡imtų jo artimųjų bei rÄ—mÄ—jų krikÅ¡to (VolynÄ—s metraÅ¡Äio liudijimu, Mindaugo krikÅ¡tas buvÄ™s grynai formalus), t. y. 1251 m. liepos 17 d., Lietuvos Didžioji KunigaikÅ¡tystÄ— popiežiaus Inocento IV Milane suraÅ¡yta bule buvo paskelbta katalikiÅ¡ka Lietuvos karalyste, suteikiant jai „šv. Petro nuosavybÄ—s“ teises, – taip LietuvÄ… kaip suverenų europinÄ—s politikos subjektÄ… pripažino didžiausias tuometinÄ—s Vakarų Europos autoritetas, taigi ir pati Europa.
Vainikuoti MindaugÄ… ir jo žmonÄ… MortÄ…[1] popiežius įpareigojo Kulmo vyskupÄ… HeinrichÄ… HaidenreichÄ…. 1253 m. birželio 29 d. (pasak T. Baranausko; E. GudaviÄius Mindaugo vainikavimo diena yra siÅ«lÄ™s laikyti 1253 m. liepos 6-Ä…jÄ… arba liepos 13-Ä…jÄ…), t. y. sekmadienį, kuris tais metais sutapo su Å¡v. apaÅ¡talų Petro ir Povilo Å¡vente, Mindaugas ir Morta neseniai pastatytoje Vilniaus katedroje (Palatavio piliakalnyje?) buvo vainikuoti (Rygos meistrų nukaldintomis karÅ«nomis) Lietuvos karaliumi ir karaliene. Netrukus po to (1253 m. liepÄ…) mainais už taikÄ… ir Lietuvos valstybÄ—s tarptautinį pripažinimÄ… Mindaugas kryžiuoÄiams atidavÄ— visÄ… NadruvÄ…, visÄ… KarÅ¡uvÄ… (t. y. maždaug pusÄ™ tuometinÄ—s Žemaitijos) ir pusÄ™ Dainavos, 1255 m. – taip pat visÄ… SÄ—lÄ…, o 1259 m. rugpjÅ«Äio 7 d. – jau visÄ… tuometinÄ™ ŽemaitijÄ… (iki Å ventosios rytuose), visÄ… SkalvÄ… ir beveik visÄ… DainavÄ….
Su HaliÄo-VolynÄ—s didžiuoju kunigaikÅ¡Äiu Danila RomanoviÄiumi Mindaugas susitaikÄ— apie 1254 m. pab. (1255 m. taika dar buvo sustiprinta Mindaugui ar VaiÅ¡elgai už Danilos sÅ«naus Å varno iÅ¡tekinus Mindaugo dukterį). Vis dÄ—lto Å¡iÄ… taikÄ… jau 1258-1259 m. žiemÄ… nutraukÄ— Aukso ordos karvedžio Burundajaus vadovaujamos totorių ir jų priverstinių sÄ…jungininkų volynÄ—nų kariuomenÄ—s žygis, kurio metu buvo nusiaubta ne tik tikroji Lietuva, bet ir Å¡iauriau jos buvusi NalÅ¡ia (iÅ¡ popiežiaus Aleksandro IV 1260 m. bulÄ—s matyti, kad nuo Å¡io totorių ir volynÄ—nų puolimo nukentÄ—jo didesnÄ— LDK dalis). Dalis istorikų svarbiausiu Burundajaus žygio akstinu laiko „antitotoriÅ¡ką“ karaliaus Mindaugo politikÄ…, – žinoma, kad 1255 m. jis netgi planavo ir jau buvo pradÄ—jÄ™s (netikÄ—tai nutrÅ«kusį) Lietuvos kariuomenÄ—s žygį į totorių valdomÄ… KijevÄ….
- ↑ Arba MarfÄ…, – Lietuvos ir HaliÄo-VolynÄ—s 1219 m. taikos sutarÄiai skirtos VolynÄ—s metraÅ¡Äio dalies paleografinÄ— analizÄ— ir įvairiuose rusÄ—nų metraÅ¡Äiuose pateiktų genealoginio pobÅ«džio žinių sugretinimas leidžia spÄ—ti, kad, prieÅ¡ingai visuotinai įsigalÄ—jusiam požiÅ«riui, Å¡i valdovÄ— buvusi ne tariamai Mindaugo 1251 m. prie Tviremet' (= Vembutų?) pilies nukauto Vismanto naÅ¡lÄ— (pastaroji, pasak VolynÄ—s metraÅ¡Äio, atiteko tada VismantÄ… nukovusiam MindaugaiÄiui), bet greiÄiausiai apie 1220 m. už dar jauno Mindaugo iÅ¡tekinta HaliÄo kunigaikÅ¡Äio Mstislavo Narsiojo duktÄ— (Danilos RomanoviÄiaus pirmosios žmonos Anos jaunesnioji sesuo).
[taisyti] Mindaugo atsimetimas nuo krikÅ¡ÄionybÄ—s. Paskutinieji Mindaugo valdymo metai
PadrÄ…sintas po DurbÄ—s mÅ«Å¡io kilusio antivokiÅ¡ko prÅ«sų ir kitų baltų sukilimo bei pakurstytas LDK submonarcho, ŽemaiÄių kunigaikÅ¡Äio Treniotos, 1261 m. vasaros pab. ar rudens pradžioje Mindaugas atsimetÄ— nuo krikÅ¡ÄionybÄ—s; iÅ¡vijÄ™s iÅ¡ LDK beveik visus joje buvusius vokieÄius ir susigrąžinÄ™s 1259 m. jo paties VokieÄių ordinui užraÅ¡ytus ŽemaiÄius, jis vÄ—l atnaujino LDK karÄ… su kryžiuoÄiais.
1263 m. rudenį MindaugÄ… (kartu galbÅ«t ir jo sÅ«nus Ruklį bei GirstautÄ…) nužudÄ— Treniotos (?) vadovaujami suokalbininkai. Viena iÅ¡ kelių spÄ—jamų Mindaugo žūties vietų yra Agluona (dabar – Latvijoje, į Å¡iaurÄ—s rytus nuo Daugpilio). Žuvus Mindaugui, Lietuvos didžiuoju kunigaikÅ¡Äiu pusmeÄiui tapo Treniota, o 1264 m. – Mindaugo sÅ«nus VaiÅ¡elga, kuris 1267 m. atsisakÄ— sosto ir pasitraukÄ— į Ugrovsko staÄiatikių vienuolynÄ….
[taisyti] Nuorodos
| AnksÄiau valdÄ—: Daujotas (?) |
Lietuvos didysis kunigaikštis ~1235-1251,1261-1263 |
VÄ—liau valdÄ—: Treniota |
| AnksÄiau valdÄ—: – |
Lietuvos karalius 1253-1263 |
VÄ—liau valdÄ—: Vytautas |