Lietuvos muzikos ir teatro akademija
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Lietuvos muzikos ir teatro akademija | |
|---|---|
| Lotyniškai: | |
| Å Å«kis | |
| Įkurtas | |
| Tipas | Valstybinis |
| Finansinis Å¡elpimas |
{{{finansinis_Å¡elpimas}}} |
| Rektorius | Eduardas Gabnys |
| Direktorius | |
| Prezidentas | |
| Dekanas | |
| Vieta | Vilnius, Lietuva |
| Fakultetai | |
| Darbuotojai | |
| Studentai | |
| Bakalaurai | |
| Magistrantai | |
| Doktorantai | |
| SvetainÄ— | http://www.lmta.lt/ |
Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) – aukÅ¡tojo universitetinio mokymo ir mokslo įstaiga, rengianti muzikus (solo atlikÄ—jus ir improvizatorius, orkestrantus, akompaniatorius, kurie siekia meistriÅ¡kai įvaldydami klaviÅ¡inius, styginius, puÄiamaisius ar muÅ¡amuosius instrumentus, diriguoti chorinÄ—s ir orkestrinÄ—s muzikos kÅ«rinius), aktorius, taip pat režisierius (sceninÄ—s muzikos, teatro, kino, televizijos), garso operatorius, menotyrininkus (mokslininkus): muzikologus (muzikos teorijos ir istorijos, etninÄ—s muzikos, muzikos estetikos, muzikos filosofijos ir kitų muzikos mokslo krypÄių specialistus), teatrologus, kinologus bei Å¡ių sriÄių pedagogus, lektorius, kritikus, publicistus, vadybininkus ir administratorius.
Didžioji dauguma Lietuvos menininkų yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos auklÄ—tiniai. Jų veikla tenkina aukÅ¡Äiausius tarptautinius profesionalumo ir meniÅ¡kumo kriterijus. PaÄių žymiausių Lietuvos menininkų dauguma dirba pedagoginį darbÄ… Lietuvos muzikos akademijoje.
Turinys |
[taisyti] Fakultetai
[taisyti] Fortepijono ir muzikologijos fakultetas
Katedros:
- Fortepijono katedra
- Koncertmeisterio katedra
- Vargonų ir klavesino katedra
- Pedagogikos katedra
- Bendrojo fortepijono katedra
- Dainavimo katedra
- Operos katedra
- Muzikos istorijos katedra
- Muzikos teorijos katedra
- Etnomuzikologijos katedra
- Kompozicijos katedra
- Kūno kultūros centras
[taisyti] InstrumentinÄ—s ir chorinÄ—s muzikos fakultetas
Katedros:
- Styginių instrumentų katedra
- Kamerinio ansamblio katedra
- PuÄiamųjų instrumentų katedra
- Džiazo katedra
- Liaudies instrumentų ir akordeono katedra
- Dirigavimo katedra
- Choro dirigavimo katedra
- Kalbų katedra
- Filosofijos ir kultūros mokslų katedra
[taisyti] Teatro ir kino fakultetas
Katedros:
- Vaidybos ir režisūros katedra
- Kino ir televizijos katedra
- Å okio ir judesio katedra
- Vadybos skyrius
- Meno istorijos ir teorijos katedra
[taisyti] Kauno fakultetas
Katedros:
- Fortepijono katedra
- Styginių instrumentų katedra
- PuÄiamųjų instrumentų katedra
- Dainavimo katedra
- Muzikos didaktikos ir dirigavimo katedra
- Bendrojo fortepijono ir vargonų katedra
- Muzikos teorijos ir istorijos katedra
[taisyti] Istorija
Muzikos mokymo Lietuvoje iÅ¡takos siekia XIV a. ir sietinos su muzikų profesionalų rengimu Lietuvos Didžiojoje KunigaikÅ¡tystÄ—je. XVII a. muzikа pradÄ—ta dÄ—styti Vilniaus universitete. 1667 m. universiteto prof. Žygimantas Liauksminas iÅ¡leido pirmÄ… Lietuvoje natų raÅ¡to ir giedojimo vadovÄ—lį „Ars et praxis musicae“ (Muzikos mokslas ir praktika). Muzikos mokyklas iÅ¡laikÄ— kai kurie Lietuvos didikų dvarai, Vilniuje XIX a. pab. – XX a. pr. veikÄ— Rusų muzikos draugijos mokykla, bÅ«ta privaÄių mokyklų.
Lietuvos muzikos akademijos pamatu tapo 1919 m. Juozo Naujalio Kaune įsteigta muzikos mokykla. Per dešimtmetį ji pasiekė aukštosios mokyklos lygį ir 1933 m. buvo reorganizuota į Kauno konservatoriją. Pirmuoju konservatorijos direktoriumi buvo kompozitorius Juozas Gruodis.
Sovietų SÄ…jungos laikais (1944 – 1991 m.) nuo 1945 m. buvo įsteigta Vilniaus konservatorija. Jos direktoriumi buvo paskirtas kompozitorius ir muzikologas Jonas Bendorius. 1949 m. abi Å¡alyje veikusios konservatorijos (Kauno ir Vilniaus) buvo sujungtos į bendrÄ… Lietuvos valstybinÄ™ konservatorijÄ… Vilniuje. Konservatorijos rektoriais buvo: pianistas prof. Jurgis KarnaviÄius, kompozitorius prof. Vytautas LauruÅ¡as (nuo 1983 m.) ir muzikologas prof. dr. Juozas AntanaviÄius (nuo 1994 m.).
Iki 1952 m. konservatorija rengė tik muzikus, o vėliau – ir teatro specialistus. Decentralizuojant specialistų rengimą 1989 m. buvo įsteigtas konservatorijos Kauno fakultetas, kuriam vadovauti pakviestas prorektorius prof. pianistas Ramutis Čepinskas. Kauno fakultete rengiami muzikos atlikėjai ir muzikos mokytojai.
1992 m. atkurtosios nepriklausomos Lietuvos valstybÄ—s AukÅ¡Äiausios Tarybos Prezidiumo (Atkuriamojo Seimo Prezidiumo) nutarimu (Nr.I-2711, 1992-05-20) Lietuvos valstybinÄ— konservatorija buvo pavadinta Lietuvos muzikos akademija (LMA).
2004 m. Lietuvos muzikos akademija pervadinta į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA).
Konservatorijos pavadinimas Å¡iuo metu priklauso aukÅ¡tesniojo mokslo įstaigos statusÄ… turinÄiai meno mokyklai – Vilniaus konservatorijai.
[taisyti] Veikla
Per 70 metų Lietuvos muzikos ir teatro akademiją baigė daugiau nei 9000 specialistų, kurie tapo iškiliais žmonėmis mūsų šalies ir pasaulio meno kultūroje.
Lietuvos muzikos ir teatro akademija kasmet surengia apie 400 viešų nemokamų koncertų, taip pat rengia spektaklius, tarptautinius seminarus, festivalius, konkursus, sÄ—kmingai dalyvauja tarptautinÄ—se programose ir projektuose. Kiekvienais metais deÅ¡imtys Lietuvos muzikos akademijos auklÄ—tinių, pedagogais dirbanÄių menininkų, įvairių kolektyvų ir jų vadovų pelno aukÅ¡tus ir aukÅ¡Äiausius apdovanojimus žymiausiuose tarptautiniuose konkursuose, aplanko daugelį užsienio Å¡alių, garsina Lietuvos vardÄ… visame pasaulyje.