Lietuvos apskritys
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
-
- IÅ¡samiau apie Lietuvos administracinį suskirstymÄ… žiÅ«rÄ—kite Äia.
.svg.html)
Apskritis – nuo 1994 m. stambiausias Lietuvoje administracinis vienetas. Visa Å¡alies teritorija suskirstyta į 10 apskriÄių. Apskritis sudaro teritorijos, kurios priklauso 7 miestų, 2 kurortų, 43 rajonų ir 8 naujai – 1999 m. pagal savivaldybių reformÄ… sudarytoms savivaldybÄ—ms. Savivaldybių teritorijos suskaidytos į seniÅ«nijas (iÅ¡ viso 546).
Miestų savivaldybÄ—s (Vilniaus, Kauno, KlaipÄ—dos, Å iaulių, Panevėžio, Alytaus) apima tik vieno miesto (Vilnius – su priemiesÄiais) teritorijÄ…. Kurortų savivaldybÄ—s (Palangos, Neringos) apima po kelias viena Å¡alia kitos iÅ¡sidÄ—sÄiusias kurortines gyvenvietes. Rajonai ir savivaldybÄ—s apima Å¡alies regionus, sudarytus iÅ¡ daugelio miestelių ir kaimų.
Kiekviena apskritis turi Vyriausybės paskirtą viršininką, kurio administracijos pagrindinis uždavinys yra garantuoti, kad apskrities teritorijoje būtų laikomasi Konstitucijos bei įstatymų. Apskritys pavaldžios valstybės administracijai.
Turinys |
[taisyti] Žemėlapis
[taisyti] Istorija
LDK apskritys ėmė kurtis naikinant dalines ir sritines kunigakštystes, sudarant vaivadijas, stiprėjant bajorų luomams. Apskritys buvo sudaromos pagal Lenkijos administracinio suskirstymo pavyzdį. Iki 1564-1566 m. reformų apskritys buvo nestabilus teritorinis vienetas, jų ribos sutapo su su valdovo skirta valstybės pareigūno feodaline valda.
Pagal lenkiÅ¡kÄ… apskrities pavadinimÄ… powiat, LDK apskritys vadintos pavietais. PirmÄ…kart Å¡is terminas minimas 1388 m. Vytauto privilegijoje Bresto žydams, taÄiau pavieto statusas dar nebuvo aiÅ¡kiai suformuluotas, dokumentuose jis vadintas tai apskritimi, tai valsÄiumi. 1495 m. jau minima Kauno apskritis, o 1496 m. – Trakų apskritis. XVI a. pradžioje žinomis tokios apskritys Lietuvoje:
- Brastos apskritis (Bresto),
- Birštono apskritis,
- Breslaujos apskritis,
- Darsūniškio apskritis,
- Daugų apskritis,
- Eišiškių apskritis,
- Gardino apskritis,
- Medininkų apskritis,
- Polocko apskritis,
- Rodūnios apskritis,
- Semeliškių apskritis,
- Vilniaus apskritis ir kt.
[taisyti] Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė administraciškai buvo dalinama į vaivadijas ir pavietus.
Padalijus lietuviškas žemes 1795 m. Rusijai atiteko 122.853 km² ploto. Jos buvo suskirstytos į 6 gubernijas:
- Gardino gubernija (7 lietuviškos apskritys)
- Kauno gubernija
- Kuršo gubernija
- Naugarduko gubernija (1 lietuviška apskritis)
- Suvalkų gubernija
- Vilniaus gubernija (5 lietuviškos apskritys)
[taisyti] CarinÄ— Rusija
1795 m. LietuvÄ… prijungus prie Rusijos, buvusioje LDK teritorijoje sudarytos gubernijos, kurios buvo suskirstytos į apskritis: Lietuvoje liko senos apskritys, o PrÅ«sijai iki 1815 metų atitekusioje UžnemunÄ—je sudarytos dvi apskritys – Kalvarijos ir MarijampolÄ—s. Jos abidvi priklausÄ— Augustavo vaivadijai, paskui – Augustavo gubernijai, o nuo 1867 m. – Suvalkų gubernijai. Didžioji dalis likusios Lietuvos 1795-1797 m. ir nuo 1801 metų priklausÄ— Vilniaus gubernijai, o 1797-1801 m. – Lietuvos gubernijai. TaÄiau 1843 metais Lietuva suskirstyta jau į dvi gubernijas – Kauno ir Vilniaus. Be to, pietinÄ— dabartinio VarÄ—nos rajono dalis ir Druskininkų savivaldybÄ— nuo 1801 m. įėjo į Gardino gubernijÄ…. Nuo to laiko (1843-1914 m.) Lietuvos žemÄ—s įėjo į Å¡ias apskritis:
Palanga ir Šventoji su apylinkėmis priklausė Kuršo gubernijos Gruobinios apskritį (1795-1917 m.). Šios žemės pagal 1921 m. Lietuvos ir Latvijos sienų konvenciją grąžintos Lietuvai.
Caro laikais apskritis buvo sudaroma vadovaujantis gyventojų policinÄ—s priežiÅ«ros, kuriÄ… vykdÄ— ispravnikas, ir mokesÄių rinkimo kriterijais. Po 1861 m. apskritys suskirstytos į valsÄius.
[taisyti] Tarpukario Lietuva
Per vokieÄių okupacijÄ… 1915-1918 m. Lietuvos apskritys sudarÄ— didesniÄ…jÄ… Oberosto teritorijos dalį. Po karo Vilniaus kraÅ¡tas priklausÄ— Lenkijai, o KlaipÄ—dos kraÅ¡tas – Lietuvai. 1919 m. pradžioje Lietuvoje buvo Å¡ios apskritys:
1919 m. sausio 16 d. iÅ¡leistas cirkuliaras Nr. 1 „DÄ—l savivaldybių Lietuvoje“, kuris skelbÄ—, kad visa Lietuva dalijama į apskritis. 1919 m. Lietuvoje buvo 20 apskriÄių, 1930 metais buvo 23 apskritys (priskirtos ir KlaipÄ—dos kraÅ¡to 3 apskritys):
Apskritys buvo labai nevienodo dydžio, pvz., Seinų buvo 1100 km² ir 41 tÅ«kst. gyventojų, tuo tarpu Å iaulių – 4780 km² ir 191 tÅ«kst. gyventojų. Apskritys suskirstytos į valsÄius. Apskritį valdÄ— apskrities virÅ¡ininkas, vietos savivaldos organai – taryba ir apskrities valdyba, apskritis turÄ—jo savo agronomÄ…, žemÄ—tvarkininkÄ…, akuÅ¡erÄ™, felÄerį, gydytojÄ….
[taisyti] TarybinÄ—s apskritys
1940 m. Lietuvoje buvo 23 apskritys. 1945 m. atgavus KlaipÄ—dos kraÅ¡tÄ…, jame liko trys tarpukario apskritys – KlaipÄ—dos, PagÄ—gių ir Å ilutÄ—s. 1946-1947 m. sudaryta 11 naujų apskriÄių, 1949 m. – dar 4. Tais metais LTSR iÅ¡ viso buvo 41 apskritis:
- Alytaus apskritis,
- AnykÅ¡Äių apskritis,
- Biržų apskritis,
- Joniškio apskritis,
- Jurbarko apskritis,
- Kaišiadorių apskritis,
- Kalvarijos apskritis,
- Kauno apskritis,
- Kėdainių apskritis,
- KelmÄ—s apskritis,
- KlaipÄ—dos apskritis,
- Kretingos apskritis,
- Kupiškio apskritis,
- Kuršėnų apskritis,
- Lazdijų apskritis,
- MarijampolÄ—s apskritis,
- Mažeikių apskritis,
- Pagėgių apskritis,
- Panevėžio apskritis,
- Pasvalio apskritis,
- PlungÄ—s apskritis,
- Prienų apskritis,
- Radviliškio apskritis,
- Raseinių apskritis,
- Rietavo apskritis,
- Rokiškio apskritis,
- Šakių apskritis,
- Šiaulių apskritis,
- Å ilutÄ—s apskritis,
- Širvintų apskritis,
- Å venÄionių apskritis,
- TauragÄ—s apskritis,
- Telšių apskritis,
- Trakų apskritis,
- UkmergÄ—s apskritis,
- Utenos apskritis,
- VarÄ—nos apskritis,
- Vilkaviškio apskritis,
- Vilkijos apskritis,
- Vilniaus apskritis,
- Zarasų apskritis.
1950 m. birželio 20 d. Lietuvos TSR AukÅ¡Äiausios Tarybos prezidiumo įsaku Lietuvoje įvesta nauja administracinio–teritorinio suskirstymo sistema – apskritys buvo panaikintos, o Lietuva padalinta į keturias sritis:
VÄ—liau buvo sudaryti rajonai, kurių skaiÄius buvo bemaž dvigubai didesnis nei anksÄiau buvusių apskriÄių.
[taisyti] NepriklausomybÄ—s atgavimas
Lietuvai atgavus nepriklausomybÄ™, 1994 m. liepos 19 d. priimtas įstatymas Nr. I-558 „Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas“. Juo atkurtos apskritys ir Lietuvos teritorija padalinta į 10 apskriÄių, kuriose buvo 56 savivaldybÄ—s. 1994 m. gruodžio 15 d. priimtas Lietuvos Respublikos Apskrities valdymo įstatymas Nr. I-707. 1994 m. gruodžio 20 d. Lietuvos Respublikos Seimas įstatymu Nr. I-711 „DÄ—l Lietuvos Respublikos apskrities valdymo įstatymo įgyvendinimo“ nustatyta funkcijų ir įgaliojimų perdavimo apskriÄių valdytojams tvarka.
[taisyti] Teisinis statusas
Lietuvos apskritis yra Lietuvos Respublikos teritorijos aukÅ¡tesnysis administracinis vienetas, kurio valdymÄ… per apskrities virÅ¡ininkÄ…, ministerijas bei kitas VyriausybÄ—s institucijas organizuoja VyriausybÄ—. Apskrities valdymas yra sudÄ—tinÄ— valstybÄ—s valdymo dalis. Apskrities ribas bei centrÄ… nustato ir keiÄia, pavadinimÄ… jam suteikia ir keiÄia Lietuvos Respublikos Seimas VyriausybÄ—s teikimu. Apskrities virÅ¡ininkÄ… skiria ir atleidžia VyriausybÄ— Ministro Pirmininko teikimu.
[taisyti] Apskrities viršininkas
Apskrities viršininko uždaviniai yra:
- įgyvendinti valstybės politiką regioninės plėtros, socialinio aprūpinimo, švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, teritorijos planavimo, paminklotvarkos, žemės naudojimo ir apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose srityse, vykdyti apskrityje valstybines ir tarpregionines programas;
- koordinuoti apskrityje esanÄių ministerijų ir kitų VyriausybÄ—s institucijų struktÅ«rinių padalinių veiklÄ…, taip pat derinti savivaldybių vykdomųjų institucijų veiklÄ…, įgyvendinant regionines programas;
- numatyti prioritetines apskrities raidos kryptis ir rengti programas.
Apskrities viršininkas bendradarbiauja su savivaldybių valdymo institucijomis, joms pavaldžiomis valdymo įstaigomis, koordinuoja bendras apskrities savivaldybių programas, bet savivaldybės jam nėra pavaldžios. Šiems tikslamas apskrities viršininkas inicijuoja regiono plėtros tarybos sudarymą.
[taisyti] Nuorodos
- Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas
- Visuotinė lietuvių enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001. T.I: A-Ar.