Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Kongo Respublika (Kongas; kartais Kongas-Brazavilis) – valstybė Vakarų-Centro Afrikoje. Ribojasi su Gabonu vakaruose, Kamerūnu ir Centrinės Afrikos Respublika šiaurėje, Kongo Demokratine Respublika rytuose ir pietuose, Angola ir Atlanto vandenynu pietvakariuose.

Kongo Respublika yra buvusi Prancūzijos kolonija.

Turinys 1 Istorija 2 Politinė sistema 3 Administracinis suskirstymas 4 Geografija 5 Ekonomika 6 Demografija 7 Kultūra 8 Kita informacija 9 Išnašos 10 Nuorodos

[taisyti] Istorija

Kongo civilizacija
Bantu migracija
Valstybės XIII-XV a.:
Kongas, Ndongas, Matamba
Valstybės XV-XIX a.:
Loangas, Kakongas, Ngojas, Sojas, Teke, Ovimbundu, Luba, Jaka, Imbangala, Kuba, Lunda, Bemba, Kazembė, Alujana, Tonga
Žemyno imperijos XIX a.:
Čokvė, Tipu Tip, Garanganzė, Kololo
Kolonijos XVIII-XX a.:
Portugalų Vakarų Afrika, Belgijos Kongas, Prancūzų Ekvatorinė Af., Šiaurės Rodezija
Nepriklausomybė:
Angola, Kongo Respublika, Kongo Demokratinė Respublika, Zambija

Kongo istorija iki kolonizacijos: Kongo civilizacija

Dabartinė Kongo Respublikos teritorija susiformavo XIX a., ją kolonizavus Prancūzijai. Iki tol ši teritorija kartu su Zambijos, Angolos ir Kongo Demokratinės Respublikos teritorija buvo neatskiriama Kongo civilizacijos dalis.

Ankstyviausi šalies gyventojai buvo pigmėjai, vėliau į šį regioną ėmė skverbtis bantu gentys, kurios atnešė žemdirbystės ir geležies lydymo tradicijas. XIII a. dabartinės teritorijos pietinėje dalyje bakongo tauta įkūrė pirmąją regiono valstybę - Kongo Imperiją, kuri apėmė ir dalį Kongo Demokratinės Respublikos, Angolos.

Nuo XVI a. nuo Kongo imperijos atskilo Loango, Kakongo, Ngojo karalystės, o bateke tauta įkūrė Teke karalystę. Pirmieji kontaktai su europiečiais buvo XV amžiaus pabaigoje, kai portugalų kapitonas Diogo Cão atrado Kongo upę. Tuoj po to tarp karalysčių buvo pradėta vergų, sugautų Kongo teritorijoje, prekyba. Pakrantės teritorija buvo pagrindinis transatlantinės vergų prekybos šaltinis.

Vergų prekyba baigėsi XIX amžiaus pradžioje ir bantu karalysčių klestėjimas žlugo. Regione įsitvirtino prancūzai, kurių užimtos sritys 1880 m. pavadintos Prancūzų Kongu ir užėmė dabartinio Gabono, Kongo Respublikos bei Centrinės Afrikos Respublikos teritorijas. 1904 m. pirmą kartą šioje kolonijoje išskirtas Vidurinis Kongas, kuris ir sudarė dabartinės Kongo Respublikos teritoriją. 1910 m. Vidurinis Kongas įjungtas į Prancūzų Ekvatorinę Afriką.

1960 m. rugpjūčio 15 d. Kongas paskelbė nepriklausomybę nuo Prancūzijos. Pirmas prezidentas Fulbert Youlou po trijų dienų sukilimo buvo nuverstas ir jo vietą užėmė laikinoji Kongo karinių pajėgų vyriausybė, vadovaujama Alphonse Massamba-Débat. Alphonse Massamba-Débat, priėmus 1963 m. konstituciją, buvo išrinktas prezidentu 5 metams. 1968 m. gruodžio 31 d. po karinio perversmo į valdžią atėjo kapitonas Marien Ngouabi, kuris po metų paskelbė Kongą "liaudies respublika", Nacionalinis Revoliucinis Judėjimas buvo pavadintas Kongo Darbo Partija. 1977 m. kovo 16 d. Marien Ngouabi nužudytas, į valdžią atėjo 11 žmonių Kariniui komitetui vadovavęs Joachim Yhombi-Opango.

Po audringos marksistinės retorikos metų ir Tarybų Sąjungos žlugimo Kongo Respublika po 1992 m. rinkimų perėjo prie daugpartinės sistemos. Marksistas Denis Sassou-Nguesso pralaimėjo, ir naujuoju prezidentu tapo profesorius Pascal Lissouba.

Tačiau vėliau demokratiniai iškovojimai buvo pamiršti, 1997 metais, artėjant naujiems rinkimams, didėjo nesutarimai tarp Sassou ir Lissouba stovyklų, kurie išaugo į 4 mėnesių neramumus, stipriai suniokojusius Brazavilį ir atnešusius dešimttūkstantines aukas. Spalio pradžioje Lissouba vyriausybė žlugo, į šalį įsiveržė Angolos pajėgos (remiančios Sassou), Sassou pasiskelbė naujuoju prezidentu. Pilietinis karas truko iki kol 1999 m. buvo pasiektas susitarimas tarp skirtingų pusių.

2002 m. po fiktyvių rinkimų laimėjo Sassou. Tais pačiais metais priimta naujoji konstitucija pratęsė prezidento kadenciją iki 7 metų.

[taisyti] Politinė sistema

[taisyti] Administracinis suskirstymas

Kongas suskirstytas į 10 regionų ir 1 komuną.

[taisyti] Geografija

Pietuose ir rytuose šalis ribojasi su Kongo DR, vakaruose - su Gabonu, šiaurėje - su Kamerūnu ir CAR ir su Kabinda (Angola) pietvakariuose. Turi trumpą kranto liniją. Valstybė išsidėsčiusi abipus ekvatoriaus.

Sostinė Brazavilis įsikūręs prie Kongo upės pietinėje šalies dalyje, priešais Kinšasą. Šalies pietvakarius drėkina Kvilu upė, centrinė dalis - plynaukštė.

[taisyti] Ekonomika

Nafta (kuri sudaro 90% valstybės pajamų ir eksporto), miško produktai, žemės ūkis yra pagrindiniai pramonės sektoriai Kongo Respublikoje. Šalis pilnai neapsirūpina maisto produktais, todėl jie turi būti importuojamas dideliais kiekiais. Pagrindiniai žemės ūkio produktai yra manijokai ir batatai. Plantacijose daugiausia auginamos cukranendrės, kakava, kava, kurie yra daugiausia eksportuojami, taip pat ne mažiau svarbūs eksportui yra tabakas, riešutai, palmių produktai. Įvairios ligos varžo gyvulių auginimą.

Kongo Respublikos įmonės perdirba naftą, apdirba žemės ūkio, miško produktus. Nors buvo bandymų paįvairinti šalies ekonomiką ji vis dar yra priklausoma nuo naftos kainų. Šalis eksportui kasa deimantus, kalio karbonatą, bet 2004 m. deimantų eksportas į daugumą pasaulio šalių deimantų rinką buvo uždrausta, nes nebuvo žinoma ar jie kasami teisėtai. Šalis taip pat išgauna gamtines dujas, šviną, cinką, uraną, varį, fosfatus.

Pagrindiniai šalies prekybos partneriai yra Prancūzija, Belgija, Nyderlandai, Taivanas, JAV.

[taisyti] Demografija

Kongo Respublika - bene labiausiai urbanizuota Afrikos valstybė: per 85% žmonių gyvena miestuose ar priemiesčiuose kaip Brazavilyje ar Puant Nuare. Dalis gyventoju gyvena nedideliuose miesteliuose netoli nuo 534 km ilgio geležinkelio, jungiančio du miestus. Paskutiniaisiais metais gamybos ir prekybos veikla kaimo regionuose labai nuskurdo ir yra priklausoma nuo vyriausybės palaikymo. Prieš 1997 m. karą Konge gyveno apie 15,000 europiečių ir kitų ne afrikiečių, dauguma jų - prancūzai. Dabar liko maždaug apie 9,500.

98% Kongo gyventojų sudaro bantu tautos (40% bakongo, 16% bateke, 12% mboši, 1% kouju ir kt.), iki 1% - pigmėjai (daugiausiai gyvenantys miškuose ir pelkėse šalies šiaurės rytuose) ir likusieji - europiečiai. Be prancūzų kalbos (oficialos šalies kalbos) šiaurėje naujojama lingala, pietuose kituba kalbos kaip lingua franca. Kitos kalbos - kikongo ir mažesnių genčių kalbos.

Virš 50% gyventojų yra krikščionys (apie 40% katalikai, 10% - protestantai, 2% priklauso Naujoji apaštalų bažnyčiai). 48% gyventojų yra animistai, apie 2% priklauso mažoms musulmonų bendruomenėms, sektoms ir kitiems kultams.

[taisyti] Kultūra

[taisyti] Kita informacija

• Kongo ryšiai
• Kongo transportas
• Kongo karinės pajėgos
• Kongo tarptautiniai santykiai
• Kongo šventės

[taisyti] Išnašos

[taisyti] Nuorodos