Kaunas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Peršokti į: navigaciją, paiešką

Kitos reikšmės – Kaunas (reikšmės).

Kaunas

54°53′50″N, 23°53′10″E

Koordinatės:

54°53′50″N, 23°53′10″E

Valstybė

Lietuva

Savivaldybė

Kauno miesto savivaldybė

Gyventojų (2008)

355 550

Vietovardžio kirčiavimas (2 kirčiuotė)
Vardininkas:	Kaũnas
Kilmininkas:	Kaũno
Naudininkas:	Kaũnui
Galininkas:	Kaũną
Įnagininkas:	Kaunù
Vietininkas:	Kaunè

Kaunas – antrasis pagal dydį Lietuvos miestas šalies centrinėje dalyje, Nemuno ir Neries santakoje. Svarbus pramonės, transporto, mokslo ir kultūros centras, Laikinoji Lietuvos sostinė. Kauno apskrities, miesto savivaldybės, Kauno rajono savivaldybės, arkivyskupijos centras.

[taisyti] Gamta ir geografija

Miestas yra beveik pačiame Lietuvos centre, Pabaltijo žemumoje, išsidėstęs didžiausių šalies upių (Nemunas ir Neris) santakoje. Prieš miestą užtvenkus Nemuną suformuotos Kauno marios. Kitos upės ir upeliai:

Nemuno intakai:
- dešinieji:
  - Amalė
  - Girstupis
  - Veršva
- kairieji:
  - Jiesia
  - Marvelė
  - Sąnaša
  - Sėmena
Nevėžio intakai:
- kairieji:
  - Gyris

Didžiausias dirbtinis vandens telkinys yra Lampėdis.

Miestas iškilęs apie 70–80 m virš jūros lygio. Aukščiausias miesto taškas yra IX forte (100,1 m), žemiausias – Nemuno vagoje ties Lampėdžiais. Miesto centras yra 30–35 m aukštyje virš jūros lygio.

[taisyti] Aplinkosauga

Panemunės šilas

Kauno miesto ribose yra apie 1174 ha saugomų teritorijų: dalis Kauno marių regioninio parko, kraštovaizdžio ir zoologinių draustinių bei pavienių saugomų gamtos paveldo objektų. Per Kauną eina pagrindinės Lietuvos žuvų migracijos magistralės – Nemunas ir Neris, taip pat yra ir nedidelių upelių: Amalė, Gyris, Gričiupis, Jiesia, Marvelė, Sąnaša, Sėmena, Veršva. Kauno marios – didžiausias Lietuvoje dirbtinis vandens telkinys. Vandenyse aptinkama daugiau nei 30 rūšių žuvų. Mieste ir jo apylinkėse gyvena beveik 1300 rūšių vabalų, apie 700 rūšių drugelių, 47 žinduolių rūšys, yra keli šikšnosparnių draustiniai. Iš rastų 12 šikšnosparnių rūšių, 8 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Migracijos metu Kaune stebėti 24 rūšių paukščiai, įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą.

Stambių miesto pramonės įmonių uždarymas ir pažangių technologijų naudojimas lėmė miesto aplinkos kokybės gerėjimą. Mažiausia oro tarša Kauno mieste užregistruota 1996 m., tačiau, atsigaunant ekonomikai, nuo 1997 m. ji pradėjo didėti. Pagrindiniai aplinkos teršėjai Kauno mieste yra transportas, pramonės ir energetikos įmonės. Kadangi dalis miesto yra išsidėstęs upių slėniuose, t.y. žemumoje, tai neretai, ypač vasarą, oro tarša kietosiomis dalelėmis šiuose rajonuose labai padidėja. Didžiausias azoto oksido ir azoto dioksido taršos lygis Kauno mieste sutampa su rytiniu ir vakariniu transporto srautų piku.

Mieste eksploatuojama 1105,5 km vandentiekio tinklų, beveik 940 km buitinių, pramoninių ir lietaus nuotekų tinklų. Centralizuota vandentiekio sistema naudojasi apie 90% gyventojų. Gyventojai suvartoja apie 68% geriamos kokybės vandens, pramonės įmonės ir kt. – 32%. Geriamajam vandeniui paruošti naudojamas gruntinis ir paviršinis vanduo. Jis išgaunamas keturiose vandenvietėse – Petrašiūnų, Eigulių, Kleboniškio ir Vičiūnų. Per parą iš požeminių vandens šaltinių išgaunama daugiau kaip 66 tūkst. kub.m vandens.

1999 m. Marvelėje pradėti eksploatuoti mechaninio-cheminio valymo įrenginiai. Tai vieni moderniausių nuotekų valymo įrenginių Lietuvoje. Juos pastačius Nemuno užterštumas sumažėjo 70%. 2006 m. spalio 17 d. pradėta biologinio nuotekų valymo įrenginių statyba, planuojama baigti 2008–2009 m. Nemuno ruože nuo Kauno iki Kuršių marių vandens užterštumas sumažės iki 95%. Išvalytas vanduo atitiks Europos Sąjungos reikalavimus.

[taisyti] Saugomos teritorijos

Jiesios kraštovaizdžio draustinis (410 ha, Kauno mieste 176 ha)
Kauno ąžuolynas (88 ha)
Kauno marių regioninis parkas (9600 ha, Kauno mieste ?? ha)
Kauno ornitologinis draustinis (16 ha)
Kauno teriologiniai draustiniai (jų 11, bendras plotas 32 ha)
Nevėžio kraštovaizdžio draustinis (1111 ha, Kauno mieste 31 ha)
Veršvos kraštovaizdžio draustinis (130 ha)

[taisyti] Parkai

Ąžuolyno parkas Kaune

[taisyti] Miesto dalys

Miesto dalys ir jų suskirstymas pateikiamas pagal miesto bendrąjį planą.

Seniūnija	Miesto dalis	Teritorijos
Aleksoto seniūnija	Aleksotas	Yliškės, Linksmadvaris
	Birutė	Birutė I, Birutė II, Jiesia
	Freda	Aukštoji Freda, Žemoji Freda
	Kazliškiai	Armaniškiai, Julijanava, Narsiečiai, Naugardiškė, Tirkiliškiai
	Marvelė	Marva
Centro seniūnija	Naujamiestis
Centro seniūnija	Senamiestis
Eigulių seniūnija	Eiguliai	Murava
Eigulių seniūnija	Kleboniškis	Naujasodis
Dainavos seniūnija	Dainava
Gričiupio seniūnija	Gričiupis
Panemunės seniūnija	Panemunė
	Rokai	Prendzeliava, Rokeliai
	Vaišvydava	Armališkės, Zuikinė
	Vičiūnai
Petrašiūnų seniūnija	Amaliai
	Naujasodis
	Palemonas
	Petrašiūnai	Pažaislis
Šančių seniūnija	Aukštieji Šančiai
Šančių seniūnija	Žemieji Šančiai
Šilainių seniūnija	Linkuva	Maironiškiai
	Milikoniai	Šilainiai
	Romainiai	Aukštutiniai Kaniūkai, Vijūkai
	Sargėnai	Vytėnai
	Smėliai	Šilainiai
Vilijampolės seniūnija	Lampėdžiai
	Panerys
	Veršvai	Žemutiniai Kaniūkai
	Vilijampolė
Žaliakalnio seniūnija	Kalniečiai
Žaliakalnio seniūnija	Žaliakalnis

[taisyti] Istorija

Dabartinio Kauno vietoje, Neries ir Nemuno upių santakoje, gyventa nuo seniausių laikų. Gana ilgai Kauno atsiradimas sietas su legendiniu Lietuvos valstybės įkūrėjo Palemono sūnumi Kūnu, buvo nurodoma net tiksli miesto įsteigimo data – 1030 m. Kaip spėja kai kurie istorikai, 1140 m. arabų kartografas Al Idrisi tariamai Kauno vietoje pažymėjo gyvenamąją vietovę, vardu Qaynu (arba Qanys, Kabnu). Santakos gyvenvietės teritorijoje XIV a. viduryje buvo pastatyta mūrinė Kauno pilis.

Kryžiuočių kronikose Kauno gyvenvietė pirmą kartą paminėta 1361 m. kaip žymi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) tvirtovė Kawen (Cawen). Kaunas su savo mūrine pilimi XIV–XVI a. sudarė svarbią pilių grandinės dalį, nusitęsusią palei Nemuną ir skirtą atremti kryžiuočių antpuolius. Pilis ne kartą buvo sugriauta ir vėl atstatyta. 1398 m. mieste susikūrė vokiečių pirklių gildija, palaikiusi artimus santykius su Hanzos miestais, tarp jų Ryga ir Karaliaučiumi.

Kauno arkikatedra bazilika

1408 m. vasario 14 d. kunigaikštis Vytautas suteikė Kauno miestui Magdeburgo teises. 1441 m., pasirašius Hanzos sutartį, Hanzos miestų pirkliai Perkūno name atidarė kontorą, veikusią iki 1532 m. Nuo tada Kaunas pradėjo sparčiai augti, didėjo jo, kaip prekybos su Vakarų Europa centro bei uosto, svarba, susiformavo pirmieji mūrinių namų kvartalai. 1495 m. pradėjo veikti pirmoji mokykla, 1500 m. – pinigų kalykla, 1519 m. – viešoji ligoninė, 1530 m. – vaško ir druskos muitinė, 1540 m. – vaistinė. Amžiaus pabaigoje Kaunas tapo vienu iš geriausiai suformuotų LDK miestų. 1539 m. jis pavaizduotas Olafo Magnuso sudarytame žemėlapyje „Carta Marina“.

XVII a. pradžioje, susilpnėjus Lenkijos ir Lietuvos valstybei (ATR) dėl jos karų su kaimyninėmis šalimis, Kauno plėtra sulėtėjo. Gyventojus išskynė maro epidemijos, miestas nukentėjo nuo švedų antpuolių, gaisrų.

Napoleono kariuomenė keliasi per Nemuną

Kauno ekonomika pagyvėjo XVIII a. pabaigoje iškasus Nemuną su Dnepru sujungusį Oginskio kanalą. 1795 m. padalinus ATR, Kaunas įėjo į Rusijos imperijos sudėtį. Užklupus 1812 m. karui, kurio metu Napoleono armija ties Kaunu kėlėsi per Nemuną, miestas buvo nuniokotas net du kartus.

1843 m. įkūrus Kauno guberniją, miestas tapo gubernijos centru. 1862 m. nutiestas Sankt Peterburgo – Varšuvos geležinkelio atšaka iš Lentvario į Virbalį, siejusi Rusijos imperiją su Vokietija, 1898 m. pradėjo veikti pirmoji elektrinė – visa tai padėjo vystytis miesto pramonei ir prekybai. Miesto kultūrinis gyvenimas pagyvėjo 1864 m. iš Varnių atkėlus Žemaičių vyskupijos centrą ir kunigų seminariją. 1892 m. įkuriamas teatras, 1898 m. – miesto muziejus. XIX a. pabaigoje minimas Kauno valsčius. Tačiau buvo vienas miesto augimą ribojęs faktorius – Kauno tvirtovės fortų statyba, trukusi nuo 1882 iki 1915 metų. Tolesnę Kauno plėtrą sustabdė Pirmasis pasaulinis karas. Nuo 1915 m. pabaigos iki 1919 m. Kaune šeimininkavo kaizerinės Vokietijos okupantai.

1919 m. rusams užėmus Vilnių, Kaune įsikūrė Valstybės Taryba ir Ministrų kabinetas, kitos įstaigos. 1920 m. Vilnių okupavus Lenkijai, Kaunas tapo Laikinąja sostine, svarbiausiu Lietuvos miestu. 1920 m. Kaune susirinko Steigiamasis Seimas, padėjęs atkurtos valstybės teisinius pagrindus.

Jonas Vileišis – ilgametis Kauno burmistras

Nepriklausomybės metais Kaunas stipriai išsiplėtė, padaugėjo gyventojų, suklestėjo pramonė, buvo vystoma daugelis svarbiausių Lietuvos pramonės šakų. Kauno, kaip modernaus miesto, pamatus padėjo 1921–1933 m. miestui vadovavęs burmistras Jonas Vileišis. Klestėjo statyba, daugelis pastatų buvo pertvarkyta, pastatyta visai naujų labai reikšmingų architektūros paminklų, Aleksotą ir Vilijampolę su centru sujungė tiltai per Nemuną bei Nerį. 1924 m. Kaune pradėjo kursuoti pirmieji Lietuvoje autobusai.

Tarpukario laikotarpiu Kaunas buvo žymiausias mokslo, kultūros, švietimo centras. 1922 m. įsteigtas Lietuvos universitetas (nuo 1930 m. Vytauto Didžiojo universitetas), Meno mokykla (1922 m.), Konservatorija (1933 m.), Aukštieji kūno kultūros kursai (1934 m.), Veterinarijos akademija (1936 m.), kitos mokyklos. Įsteigti Dramos ir Operos teatrai (1925 m. sujungti į Valstybės teatrą), radijas (1926 m.), Karo muziejus (1936 m.), astronomijos observatorija. Mieste veikė 54 poligrafijos įmonės, ėjo daugiau kaip 100 periodinių leidinių. 1939 m. pastatytoje Sporto halėje Lietuvos vyrų krepšinio komanda antrą kartą laimėjo Europos čempionų titulą.

Tačiau šį miesto klestėjimo laikotarpį nutraukė daugiausia žalos padariusi sovietinė okupacija. 1940 m. birželio 15 d. Raudonosios armijos tankai užėmė Kauną. Per porą savaičių suimta keli šimtai asmenų, daugiausia visuomenės veikėjų – buvusių organizacijų vadovų ir narių, uždraustų laikraščių redaktorių, žurnalistų, buvusių ministrų, karininkų ir t.t.

1941 m. birželio 22 d. Kaune prasidėjo LAF organizuotas sukilimas prieš komunistų valdžią. Sudaryta Laikinoji vyriausybė birželio 23 d. paskelbė atstatanti laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. Birželio 25 d. į miestą įžengę vokiečiai rado jį išlaisvintą nuo sovietų valdžios, tačiau Lietuvos vyriausybę toleravo tik pusantro mėnesio. Karo metais Vilijampolėje buvo įkurtas getas, o Kaune veikė pavieniai Raudonosios armijos diversantai. 1944 m. rugpjūčio 1 d. Vokietijos kariuomenė be mūšio pasitraukė iš Kauno. 1941–1944 m. miestas Ostlando sudėtyje buvo kaip atskira Kauno miesto apygarda.

Po karo sovietiniai okupantai toliau griovė ir naikino viską, kas priminė nepriklausomos Lietuvos gyvenimą. Buvo sunaikintas pagrindinis šalies valstybingumo simbolis – Karo muziejaus sodelis. 1950 m. uždarytas Kauno universitetas (jo netektį iš dalies kompensavo 5 aukštosios mokyklos). Kaunas prarado nemažą dalį į Vakarus pasitraukusios inteligentijos. Daug žalos padarė gausi karinė įgula, dėl kurios miestas sovietmečiu buvo uždaras ir nelankomas užsieniečių. Okupantai įvairiomis priemonėmis kovojo su kitaminčiais. Vienas garsiau nuskambėjusių viešų protestų prieš sovietinę valdžią buvo Romo Kalantos susideginimas 1972 m. miesto sode.

1988 m. kilus didžiuliam išsilaisvinimo sąjūdžiui, imtasi gaivinti daugelį vertybių: sugrąžinti gatvių, aikščių, muziejų pavadinimai, atstatyta daugelis Nepriklausomybės laikų paminklų. 1989 m. atkurtas Vytauto Didžiojo universitetas. 1991 m. įsteigtas miesto garbės piliečio vardas. Pirmuoju Kauno miesto garbės piliečiu tapo diplomatas Juozas Urbšys.

1991 m. sovietų kariuomenei pasikėsinus į jaunos Lietuvos valstybės nepriklausomybę, Kaune, prie Sitkūnų radijo ir televizijos siųstuvų, budėjo žmonės, pasiryžę paaukoti už ją savo gyvybes. Okupavus Lietuvos televizijos pastatus Vilniuje, iš Kauno buvo transliuojama vienintelė lietuviška televizijos programa. Išvedus sovietinę kariuomenę iš Lietuvos, Kaunui atsivėrė visokeriopos plėtros ir bendradarbiavimo su užsienio valstybių miestais galimybės.

Nuo 1992 m. Kaunas priklauso Tarptautinei Hanzos miestų sąjungai. 1993 m. patvirtintas naujasis Kauno herbas.

[taisyti] Pavadinimo kilmė

Kaunas buvo vienas populiariausių miestų, minimas vokiečių ordinų kronikose, dažnai minimas ir Rusios metrikoje. Vokiečių kalbininkas G. Študerus iškėlė hipotezę, kad Kauno pirminė reikšmė buvo gilus, žemas. Jo nuomone, šaknis kaun- kilusi iš indoeuropiečių šaknies kau- (gilus, žemas).

Šiuo metu tarp kalbininkų vyrauja nuomonė, kad miesto pavadinimas kilęs nuo asmenvardžio – pavardės Kaunas, kuri ir dabar pasitaiko keturkampyje Jurbarkas–Jonava–Alytus–Vilkaviškis, į kurį patenka ir Kaunas. Šią versiją dar 1925 m. pateikė A. Senas, jai pritarė P. Skardžius ir P. Jonikas. Kas buvo tas Kaunas – nežinia, bet manoma, kad veikiausiai tai buvęs pilies ar tvirtovės valdovas.

Liaudies etimologijoje kartais Kauno pavadinimas siejamas su šnekamąja veiksmažodžio kautis esamojo laiko trečiojo asmens forma káunas (kaunasi, kovoja – aliuzija į lietuvių kovas su kryžiuočiais).

[taisyti] Legenda apie miesto atsiradimą

Legenda apie taurą su kryžiumi tarp ragų:

Senovėje, vienos medžioklės metu, pavyko įvyti lietuviams girių valdovą taurą į miško tankumyną Lietuvos upių tėvo Nemuno ir motinos Neries santakoje (būtent čia dabar įsikūręs Kaunas). Šioje vietoje žvėris buvo pervertas ragotine. Greitai buvo pastebėta, kad tarp sumedžioto tauro storų ragų kyšo iš medžio šakų susikryžiavęs kryžius. Pabijojo dievų rūstybės senovės lietuviai ir nusprendė miško valdovą paaukoti. Sukrovė didžiulį ąžuolų laužą ir garbingai didingųjų savo dievų garbei sudegino žvėrių karalių skaisčią mėnesienos naktį.

Kita legenda byloja, kad Kauną įkūrė iš Italijos nuo imperatoriaus Nerono tironijos pabėgę Romos patricijai.

Pasak Alberto Vijūko – Kojelavičiaus, vienos iš tų giminių vadas, kunigaikštis Palemonas su sūnumis plaukdamas Nemunu pasiekė Kauno teritorijas, kuriose tebuvęs paprastas kaimelis su keliomis trobomis. Ten jo sūnus Kūnas (kunigaikštis Kaunas) arba kituose raštuose vadintas Kūnasijumi ar Kūnarijumi įkuria miestą: ,, Kūno arba Kūnasijaus valstybė buvo ribojama Nemunu, Dubysa, Nevėžiu ir Vilija (gimtosios kalbos žodžiu Nerimi). Tų žemių sostinę įkurdino pačioje Neries ir Nemuno santakoje. Tas miestas su pilimi, įkūrėjo atminimui pavadintas Kaunu, po šiai tebėra vienas iš žymiausių Lietuvoje“.Pasak tolimesnės legendos, miesto įkūrėjas mirė kovoje su Kijevo Rusia, patekęs į kunigaikščio Mistislavo nelaisvę, kur jam buvo nukrista galva, o kūnas paliktas laukuose. Remiantis Kojeliavičiumi mietas galėjo būti įkurtas apie 790m,tačiau tai nėra niekur pažymėta.

[taisyti] Ekonomika

Kaunas – didelis pramonės centras. Pramonės ištakos siekia XV–XVI a. Jau tada Kaunas garsėjo kalvių, batsiuvių, puodžių, siuvėjų, audėjų, stalių, stiklių dirbiniais. XVI a. pradžioje mieste dirbo apie 40 specialybių amatininkai, kurie būrėsi į cechus. Pramonės įmonės sparčiau pradėjo steigtis tik nuo XIX a. 7-ojo dešimtmečio, Kaunui tapus gubernijos centru.

Sovietmečiu Kaune koncentravosi didelės pramonės įmonės. Buvo vystomos maisto, baldų, statybinių medžiagų, tekstilės, avalynės, stiklo, popieriaus, gumos, metalo gaminių, staklių, elektronikos, kitos pramonės šakos. Nemaža dalis šių įmonių Lietuvai atgavus nepriklausomybę bankrutavo.

Kauno miesto pramonė šiuo metu sudaro apie 20% visos Lietuvos pramonės. Labiausiai Kauno mieste išsivysčiusios pramonės šakos: maisto produktų ir gėrimų pramonė, tekstilė ir lengvoji pramonė, chemijos pramonė, leidyba ir perdirbimas, farmacija, metalų pramonė, medžio apdirbimas ir baldų pramonė. Informacinės technologijos ir elektronika tapo svarbia Kauno veiklos sritimi.

Apie pusę savo produkcijos pramonės įmonės realizuoja vidaus rinkoje, o kitą pusę eksportuoja. Daugiausia eksportuojami tekstilės gaminiai, metalai, elektros mašinos, aparatūra, mediena medienos gaminiai, baldai. Pagrindinės eksporto rinkos – ES, Skandinavijos šalys, Rusija.

Į Kauno miesto ekonominę veiklą daugiausiai investavo JAV ir Suomija, jų investicijos 2005 m. atitinkamai sudarė 25,4% ir 20,4% visų tiesioginių užsienio investicijų.

[taisyti] Transportas

Kaune yra 1340 gatvių, jų bendras ilgis sudaro 675,7 km, užima 209 ha plotą. Miestiečiai 60 proc. kelionių atlieka visuomeniniu transportu, 23 proc. – lengvaisiais automobiliais, 17 proc. – pėsčiomis arba biotransportu.

Mieste veikia keleivių tarpmiestinė/priemiestinė autobusų stotis (seniausia Lietuvoje), keleivių tarpmiestinė/priemiestinė geležinkelio stotis, 2 keleivių upių uostai, 1 tarptautinis ir 2 vietiniai oro uostai, 2 funikulieriai-technikos paminklai.

Eksploatuojama 160 troleibusų (pradėjo kursuoti 1966 m.), veikia 16 maršrutų, jungiančių įvairius miesto rajonus. Bendras maršrutų ilgis – 368,3 km. Per metus pervežama apie 33 mln. keleivių. Autobusų bendrovėje eksploatuojami 168 autobusai. Kiekvieną dieną aptarnaujamas 31 maršrutas po Kauno miestą ir artimuosius priemiesčius. Jų bendras ilgis – 1160 km. Darbo dieną autobusai mieste nuvažiuoja 36 000 km. Vidutiniškai per dieną pervežama apie 90 000 keleivių.

Kaunas yra Lietuvos vidaus vandens transporto centras, turintis visą reikalingą infrastruktūrą – keleivių ir krovinių uostus, prieplaukas, laivų remonto teritoriją, taip pat administracines ir organizacines struktūras. Mieste įsikūrusi Susisiekimo ministerijos Vandens kelių inspekcija, bei „Nemuno laivininkystės“ įmonė, užsiimanti keleivių bei krovinių pervežimu.

Šalia Kauno veikia tarptautinis Kauno oro uostas, galintis priimti ir aptarnauti praktiškai visų tipų orlaivius. Kauno oro uostas perveža du trečdalius krovinių, gabenamų oro transportu Lietuvoje ir yra stambiausias krovinių pervežimo centras Baltijos valstybėse.

[taisyti] Tiltai

Kauno urbanistinei ir gatvių tinklo plėtrai didelę įtaką turėjo tiltų statyba. Istorijos bėgyje miestas statėsi dviejų didžiųjų Lietuvos upių – Nemuno ir Neries – santakoje ir jungėsi tiltais su kitomis dalimis centrinėje ir senamiesčio zonoje. Iš viso Kaune yra 34 automobilių, pėsčiųjų ir geležinkelių tiltai bei viadukai.

Vytauto Didžiojo tiltas per Nemuną

Per Nemuną (pasroviui):
- Kauno vandens jėgainės tiltas
- Trijų mergelių tiltas (pėsčiųjų)
- Panemunės tiltas
- Geležinkelio tiltas (Žaliasis tiltas)
- Čiurlionio tiltas
- Kairio tiltas (pėsčiųjų)
- Vytauto Didžiojo tiltas
- Lampėdžių tiltas
Per Nerį (pasroviui):

Miesto bendrajame plane ateityje numatoma pastatyti dar kelis tiltus: per Nerį, jungiantį Baltų pr. ir Žeimenos g., per Nemuną ties Santakos parku ir kt.

[taisyti] Gyventojai

Kauno mieste gyvena 10,6 proc. visų Lietuvos gyventojų. Pagal tautybę apie 93% miesto gyventojų yra lietuviai, 4% – rusai, kitų tautybių – 3%. 2001 m. gyventojų surašymo duomenimis, mieste gyvenančios tautinės mažumos (žmonių skaičius):

rusai – 16 622
ukrainiečiai – 1906
lenkai – 1600
baltarusiai – 1142
žydai – 427
vokiečiai – 378
čigonai – 364
latviai – 211
totoriai – 200
armėnai – 141
kitų tautybių – 534

Kaunas šiuo metu yra vienas tankiausiai apgyvendintų Lietuvos miestų. Pagal etninių gyventojų skaičių šis miestas didžiausias iš visų Baltijos šalyse esančių miestų.

Beveik trečdalis užimtų Kauno gyventojų dirba pramonėje ir statybose. Daugiau nei pusė užimtųjų gyventojų dirba paslaugų sferoje.

[taisyti] Žymūs žmonės

Valdas Adamkus – Lietuvos prezidentas
Audrys Juozas Bačkis – kardinolas
Donatas Banionis – aktorius
Gintaras Beresnevičius – publicistas
Vilhelmas Čepinskis – smuikininkas
Edvardas Gudavičius – istorikas
Emma Goldman - politinė aktyvistė
Jurgis Mačiūnas – menininkas
Ričardas Mikutavičius – kunigas, poetas
Hermanas Minkovskis - fizikas
Albertas Vijūkas Kojelavičius - istorikas
Stasys Povilaitis – dainininkas
Arvydas Sabonis – krepšininkas

[taisyti] Mokslas ir švietimas

Pagrindinis straipsnis: Kauno mokslas ir švietimas

Kauno mieste yra išplėtotas švietimo ir ugdymo įstaigų tinklas:

Juozo Gruodžio konservatorija
gimnazijos:
- 3 valstybinės gimnazijos: dailės, Juozo Naujalio, VšĮ KTU gimnazija
- 8 savivaldybės gimnazijos: Aušros, Stepono Dariaus ir Stasio Girėno, Jono Jablonskio, Maironio, Santaros, Saulės, Varpo, VDU Rasos
- 1 nevalstybinė gimnazija: VšĮ jėzuitų gimnazija
44 vidurinės mokyklos (iš jų 2 – valstybinės)
3 jaunimo mokyklos
9 pagrindinės mokyklos
15 pradinių mokyklų
12 mokyklų-darželių

Septyniuose universitetuose ir akademijose, keturiuose kitų aukštųjų mokyklų padaliniuose ruošiami aukščiausios kvalifikacijos gydytojai, teisininkai, vadybininkai, inžinieriai, ekonomistai, programuotojai, žemės ūkio, sporto ir kitų sričių specialistai. Studijų kokybei bei miesto visuomeniniam gyvenimui didelę įtaką daro aktyvios studentų organizacijos. Kolegijose ir universitetuose veikia studentų atstovybės, atstovaujančios studijuojančių interesus šalyje ir užsienyje. Jos teikia pasiūlymus organizuojant studijas, keičiant stipendijų nuostatas, sprendžiant finansinio rėmimo bei buities klausimus, puoselėja sportą ir kultūrą.

[taisyti] Sveikatos apsauga

KMU klinikos

Kauno miestas išsiskiria išplėtota asmens sveikatos priežiūros paslaugų infrastruktūra. Šalia valstybinių sveikatos priežiūros įstaigų yra susiformavęs privačių gydymo įstaigų tinklas. 2004 m. mieste veikė 11 ligoninių (bendras lovų skaičius 5052), 14 ambulatorinio gydymo įstaigų, 222 privačios sveikatos priežiūros, 135 privačios odontologinės priežiūros, 2 laikino gyvenimo įstaigos, 5 įstaigos pagyvenusiems žmonėms, 14 vaikų globos įstaigų.

KMU klinikos – didžiausia gydymo įstaiga Lietuvoje. Jose įsikūrusios 34 profilinės klinikos, 11 poliklinikų skyrių; priimami pacientai iš visos Lietuvos (klinikų stacionare vienu metu gali būti gydoma iki 2000 pacientų, poliklinikose kasdien vidutiniškai apsilanko 2700 pacientų).

[taisyti] Architektūra ir kultūra

Kauno rotušė

Keturi istorinės raidos etapai Kauno miesto kultūros paveldo teritorinėje sanklodoje paliko skirtingos urbanistinės morfostruktūros zonas. Miestas didžiuojasi kompaktišku, gerai išsaugotu Senamiesčiu, kuriame daug vertingų kultūros ir architektūros paminklų: Kauno pilis (XIII–XVII a.), gotikiniai Perkūno namai (XV–XVI a.), Šv. Gertrūdos ir Vytauto Didžiojo bažnyčios (pradėta statyti 1400 m.), „Baltoji gulbė“ Kauno rotušė (XVI–XVIII a.) ir kt.

Kaunas – stambus kultūros centras. Kaune veikia 26 bibliotekos, 7 profesionalūs, 10 mėgėjiškų teatrų, 20 folklorinių ansamblių, įvairūs kiti meno, sporto kolektyvai.

Mieste vykstančius renginius galima suskirstyti į keletą grupių: valstybinės šventės, festivaliai ir miesto šventės. Beveik visos valstybinės šventės Kaune vyksta Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje. Pagrindinis valstybinių švenčių akcentas – Vyčio kryžiaus ordino vėliavos pakėlimo ceremonija.

Kauniečiai ir miesto svečiai itin pamėgę tris vasaros mėnesius vykstantį tarptautinį Pažaislio muzikos festivalį, kuriame dalyvauja pasaulio muzikos elito atstovai. Džiazo mėgėjai susitinka „Kaunas Jazz“ festivalyje. Karo muziejaus sodelyje galima pasiklausyti kariljono muzikos garsų.

Kauno muzikinis teatras

Operos ir operetės mėgėjai pamėgę tarptautinį festivalį „Operetė Kauno pilyje“, šokio mėgėjai – modernaus šokio teatro „Aura“ organizuojamą tarptautinį modernaus šokio festivalį. Gegužės mėn. pabaigoje vyksta folkloro festivalis „Atataria lamzdžiai“, rugpjūčio mėn. viduryje – „Hansa Kaunas“. Kiti žymesni renginiai: būgnų muzikos festivalis „Drum please“, netradicinio folkloro festivalis „Suklegos“, šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš arti“ ir kt.

Vienas žymiausių Kauno kultūrinių renginių – miesto gimtadienis (paskelbtas 1998 m. gruodžio 3 d. Kauno miesto tarybos nutarimu), švenčiamas gegužės 20 d. Būtent šią dieną 1463 m. kunigaikštis Kazimieras Jogailaitis patvirtino ir praplėtė miesto teises. Pagrindiniai šventės renginiai keletą dienų vyksta Senamiesčio gatvėse, prie Kauno pilies bei kitose miesto vietose.

[taisyti] Muziejai

Kauno miestui skirta moneta, 1999 m.

Kaune veikia apie 40 muziejų ir jų padalinių: nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės, Mykolo Žilinsko dailės, Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių, Maironio lietuvių literatūros, Vytauto Didžiojo karo, Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos, Tado Ivanausko zoologijos, Lietuvos aviacijos, Brangakmenių (gemologijos), Lietuvos sporto, 9-ojo forto ir kiti muziejai, taip pat Kauno zoologijos ir Botanikos sodai.

[taisyti] Technikos paminklai

Mieste veikia įdomūs technikos paveldo objektai – keltuvai. Vienu iš jų pasikėlus ant Aleksoto kalno – nuo jo, kaip ir nuo Prisikėlimo bažnyčios, atsiveria puiki Kauno panorama. Kaune yra trys saulės laikrodžiai – ant Pažaislio bažnyčios, VUKHF pastato ir KTU ITPI pietrytinės sienos studentų miestelyje. Šalia geležinkelio stoties – Kauno geležinkelio tunelis.

[taisyti] Fortai

Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Kauno tvirtovė.

Kauno tvirtovės generalinis planas

XIX amžiuje Rusijos caro valdžia Kauną pavertė tvirtove – aplink miestą įrengti 9 fortai:

Pirmasis – Kazliškiuose (dab. Ringaudų seniūnija)
Antrasis – Julijanavoje
Trečiasis – Seniavoje (dab. Garliavos apylinkių seniūnija)
Ketvirtasis – Rokuose
Penktasis – Zuikinėje
Šeštasis – Gričiupyje
Septintasis – Eiguliuose
Aštuntasis – Milikonyse
Devintasis – piečiau Giraitės (nuo 1958 m. muziejus)

[taisyti] Religinės paskirties pastatai

Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčia

Totorių mečetė

Karmelitų bažnyčia

Mieste išlikę daug įvairių stilių bažnyčių (iš viso – 21; iš jų 18 priklauso Kauno arkivyskupijai, 3 – Vilkaviškio (kairiajame Nemuno krante):

Pažaislio vienuolynas – Pažaislio Švč. Mergelės Marijos apsilankymo pas Elžbietą bažnyčios ir kamaldulių vienuolyno pastatų ansamblis. Tai vienas gražiausių baroko architektūros ansamblių Lietuvoje. Iš viso Kaune yra 8 vienuolynai: buvęs basųjų karmelitų, benediktinių, buvęs ir esamas bernardinų, jėzuitų, kamaldulių, pranciškonų konventualų bei marijonų (anksčiau – rokitų ir šaričių).

Be katalikiškų bažnyčių taip pat yra ir kitų religijų šventovių – stačiatikių Kauno Apreiškimo Švč. Dievo Motinai soboras ir Kauno Kristaus Prisikėlimo cerkvė, sentikių Kauno Šv. Nikolajaus Stebukladario cerkvė (pastatyta 1906 m.), žydų sinagoga, totorių mečetė.

Kaune iš viso yra 24 kapinės, aštuonios iš jų – neveikiančios. Pagrindinė gyventojų laidojimo vieta – Karmėlavos kapinės. Miestui nusipelnę žmonės laidojami Petrašiūnų kapinėse. Yra 5 žydų kapinės.

[taisyti] Savivaldybė

Kaunas

Valstybė:

Lietuva

Apskritis:

Kauno apskritis

54° 57' 40‘’

23° 45' 20‘’


	Kauno miestas

24° 05' 40‘’

54° 49' 10‘’

Kauno miestas turi savivaldybės statusą Kauno apskrityje. Savivaldybės atstovaujamoji valdžia – Kauno miesto savivaldybės taryba, vykdomoji valdžia – Kauno miesto savivaldybės administracija. Savivaldybės funkcijas įgyvendina atitinkami jos struktūriniai padaliniai.

[taisyti] Istorija

Kauno miesto savivaldybės istorija siekia dar XX a. vidurį, kai miestas gavo LTSR respublikinio pavaldumo miesto statusą, t.y. tiesiogiai priklausė ne rajonui (kaip dauguma miestų tuomet), bet respublikai. Atgavus nepriklausomybę įkurta Kauno miesto savivaldybė.

Savivaldybės istorija
Metai	Plotas, km²	Gyventojų sk.	Suskirstymas	Gyvenvietės
1976	120	351.400		Kaunas
1979		368.649		Kaunas
1985	115,79	405.000	3 rajonai: Lenino, K. Požėlos, Panemunės	Kaunas
1989	123	418.087		Kaunas
2001	157	378.943	10 seniūnijų: Aleksoto seniūnija, Centro seniūnija, Dainavos seniūnija, Eigulių seniūnija, Panemunės seniūnija, Petrašiūnų seniūnija, Šančių seniūnija, Šilainių seniūnija, Vilijampolės seniūnija, Žaliakalnio seniūnija	Kaunas

[taisyti] Seniūnijos

Savivaldybės seniūnijos

2003 m. balandžio 1 d. Kauno miestas suskirstytas į 10 seniūnijų (nors dar 2001 m. gyventojų surašymo metu duomenys rinkti ir apie seniūnijas^[1]). 2005 m. Dainavos seniūnija padalinta į Dainavos ir Gričiupio. Dabar mieste yra 11 seniūnijų: