Jogaila
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
|
|
|
|
Jogaila (pilnai: Jogaila Algirdaitis; lenk.: WÅ‚adysÅ‚aw II JagieÅ‚Å‚o; Vladislavas II Jagiela; 1348 – 1434 m. birželio 1 d.) – Algirdo sÅ«nus, Lietuvos didysis kunigaikÅ¡tis (1377-1401) ir Lenkijos karalius (1386-1434). PradÄ—jo Lenkijos ir Lietuvos valdovų JogailaiÄių dinastijÄ….
Jogailos atliktas Lietuvos krikÅ¡tas, skirtingai nuo trumpalaikio krikÅ¡ÄionybÄ—s periodo Mindaugo valdymo laikais buvo nebegrįžtamas, Å¡alis galutinai pasuko vesternizacijos keliu. Tuo paÄiu Jogailos valdymo laikotarpis dalies istorikų vertinamas kaip lenkiÅ¡kosios kultÅ«ros plitimo Lietuvoje pradžia. Tuo tarpu Lenkijoje Jogailos valdymas buvo Lenkijos „Aukso amžiaus“ pradžia.
Kariniu požiÅ«riu svarbiausias Jogailos valdymo laikotarpio laimÄ—jimas buvo VokieÄių ordino sutriuÅ¡kinimas PrÅ«sijoje.
[taisyti] Biografija
Lietuvos didžiojo kunigaikÅ¡Äio Algirdo ir TverÄ—s kunigaikÅ¡tytÄ—s Julijonos Aleksandrovnos sÅ«nus Jogaila gimÄ— Vilniuje. PaveldÄ—jÄ™s sostÄ… po Algirdo mirties (1377 m.) valdžiÄ… iÅ¡ pradžių kaip ir jo tÄ—vas dalijosi su dÄ—de KÄ™stuÄiu. 1380 m. kilo ginkluotas konfliktas tarp Jogailos ir KÄ™stuÄio. Pastarasis JogailÄ… 1381 m. suÄ—mÄ— ir paÅ¡alino iÅ¡ valdžios. Konflikto priežastis buvo Jogailos ir VokieÄių ordino 1380 m. sudaryta DovydiÅ¡kių sutartis, kurioje nepaisyta KÄ™stuÄio interesų. 1382 m. Jogaila buvo iÅ¡laisvintas ir jam savo ruožtu pavyko suimti dÄ—dÄ™. KalÄ—jime KrÄ—voje KÄ™stutis greitai mirÄ—, Jogaila buvo įtariamas jį nužudÄ™s. Tuo tarpu KÄ™stuÄio sÅ«nus Vytautas mirties iÅ¡vengÄ—. Jogaila tuo metu svarstÄ— galimybes vesti Maskvos kunigaikÅ¡Äio dukterį ir priimti staÄiatikybÄ™, taÄiau greiÄiausiai jis nusprendÄ—, kad staÄiatikybÄ—s priÄ—mimas nesustabdys Teutonų ordino puolimų prieÅ¡ LietuvÄ….
1384 m. atsirado nauja alternatyva – Jogaila gavo pasiÅ«lymÄ… vesti Lenkijos karalienÄ™ JadvygÄ… ir tapti Lenkijos karaliumi. Lenkijos feodalų siÅ«lymu Jogaila 1385 m. rugpjÅ«Äio 14 d. sudarÄ— KrÄ—vos sutartį, sujungdamas Lietuvos DidžiÄ…jÄ… KunigaikÅ¡tystÄ™ su Lenkija. 1386 m. vasario 15 d. Krokuvoje jis buvo pakrikÅ¡tytas Vladislovo vardu ir vedÄ— 11 m. amžiaus JadvygÄ…. 1386 m. kovo 4 d. Jogaila Krokuvoje buvo karÅ«nuotas ir su Jadvyga tapo lygiateisiu Lenkijos valdovu. 1387 m. pradÄ—jo Lietuvos krikÅ¡tÄ….
Po Jadvygos ir jos naujagimÄ—s dukters mirties 1399 m. Jogaila iÅ¡liko Lenkijos valdovu dar 35 metus. Jogailos prieÅ¡ininkai Lenkijoje tvirtino, kad po Jadvygos mirties Jogaila neteko teisių į sostÄ…, taÄiau tiesioginių jos palikuonių nebuvo, o visi kiti pretendentai tebuvo tolimi Piastų giminÄ—s. PaveldÄ—tojai Jogailai gimÄ— tik iÅ¡ ketvirtos santuokos su Sofija, kilusia iÅ¡ Lietuvos Didžiosios KunigaikÅ¡tystÄ—s, o ne Lenkijos, dÄ—l to Jogaila už sÅ«nų pripažinimÄ… paveldÄ—tojais gavo padaryti nuolaidų Lenkijos didikams.
Jogaila buvo pirmasis iÅ¡ Lietuvos valdovų, kuris kartu tapo ir Lenkijos karaliumi. Jogaila mirÄ— eidamas devintÄ… deÅ¡imtį 1434 m., palikdamas LietuvÄ… valdyti jaunesniajam sÅ«nui Kazimierui, o LenkijÄ… vyresniajam Vladislovui. Jo mirties metu abu sÅ«nÅ«s buvo nepilnameÄiai. Po Vladislovo III-ojo mirties Varnos mÅ«Å¡yje, Lenkijos sostÄ… paveldÄ—jo Lietuvos didysis kunigaikÅ¡tis Kazimieras.
Nors Lenkijoje JogailaiÄių dinastija teoriÅ¡kai nebuvo paveldima (Lietuvos didžiojo kunigaikÅ¡Äio titulas buvo paveldimas), faktiÅ¡kai kaskart mirus dinastijos atstovui sostÄ… užimdavo jo sÅ«nus arba brolis. Mirus paskutiniam JogailaiÄių dinastijos vyriÅ¡kosios lyties atstovui Lenkijos karaliai ir Lietuvos didieji kunigaikÅ¡Äiai imti rinkti Å¡lÄ—ktų seimuose.
[taisyti] Santykiai su Vytautu
Jogailai buvus Lenkijos karaliumi valdžiÄ… Lietuvoje jam pamažu (1392-1401) teko perduoti Vytautui, nors savo vietininku jis buvo paskyrÄ™s ir brolį SkirgailÄ…. Nepaisydamas Lenkijos bajorijos, Astravos sutartimi pusbroliui Vytautui grąžino Trakų kunigaikÅ¡tystÄ™ ir pavedÄ— iki gyvos galvos valdyti LDK. Nepaisant pusbrolių varžymosi, valdant Jogailai susiformavo Lenkijos-Lietuvos sÄ…junga. Jogaila ir Vytautas vykdÄ— bendrÄ… užsienio politikÄ…, kuri greitai davÄ— rezultatų. Pirmiausia atsisukta prieÅ¡ VokieÄių ordinÄ…: karÄ… su juo vainikavo 1410 m. Žalgirio mÅ«Å¡is, baigÄ™sis Lenkijos ir Lietuvos kariuomenių pergale. Ordinas prarado nenugalimumo aureolÄ™, taÄiau dar ilgÄ… laikÄ… iÅ¡liko stiprus. Tik 1422 m. Melno taika buvo pasiektas ilgalaikis santykių sureguliavimas.
Santykių su Vytautu pagrindus apibÅ«dino 1413 m. sudaryta HorodlÄ—s unija. Pagal jÄ… ateityje Lietuvos didieji kunigaikÅ¡Äiai ir Lenkijos karaliai turÄ—jo bÅ«ti renkami abiejų valstybių sutarimu. Lenkijos bajorai Lietuvos bajorams suteikÄ— savo herbus.
Lenkijos didikai pasipriešino vėlesnėms Vytauto pastangoms 1430 m. karūnuotis Lietuvos karaliumi. Vytauto siekį palaikė Šventosios Romos imperijos imperatorius Zigmantas, nors Jogailos pozicija šiuo klausimu buvo neaiški.
| Prieš tai: Algirdas |
Lietuvos didysis kunigaikštis 1377–1381 |
Po to: Kęstutis |
| Prieš tai: Kęstutis |
Lietuvos didysis kunigaikštis 1382–1401 |
Po to: Vytautas |
| Prieš tai: Jadvyga |
Lenkijos karalius 1386–1434 |
Po to: Vladislovas III |