Freda
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Freda | ||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
  Freda
|
||||||||||||||||
| Koordinatės |
|
|||||||||||||||
| Savivaldybė | Kauno miestas | |||||||||||||||
|
||||||||||||||||
Freda – Kauno miesto dalis kairiajame Nemuno krante, į rytus nuo Aleksoto. Skirstoma į Aukštąją (ant šlaito) ir Žemąją (Nemuno pakrantėje). Užima 416 ha plotą. Pagrindinė gatvė - Europos prospektas.
Žemojoje Fredoje (šlaito papėdėje), prie Nemuno, yra pramonės teritorija – „Kauno grūdai“, „Aleksoto gelžbetonis“, AB „Freda“ ir kt. įmonės, daug dirbtuvėlių, smulkių įmonių, keli daugiaaukščiai. Aukštojoje Fredoje – Kauno botanikos sodas (įkurtas 1923 m.) su prieškariu statytų namų kvartalu, Fredos dvaro sodybos ir parko ansamblis, koplyčia, senosios Fredos kapinės, Kauno aviacijos gamykla („Helisota“) ir rusų kariškių pastatyti daugiaaukščiai, stiklo fabrikas „Aleksotas“, naujų pastatų Fredos miestelis. Su Kauno centru jungia Čiurlionio tiltas (atidarytas 2002 m.).
Visa Freda įeina į Kauno tvirtovės centrinio įtvirtinimo zoną, čia išlikę to meto komendantūros pastatai, Kauno Šv. Sergijaus Radonežiečio cerkvė (nuo 1891 m.), gyvenamieji ir ūkiniai pastatai.
Turinys |
[taisyti] Istorija
Iki XVII a. 2-osios pusės vietovė priklausė LDK kancleriui K.Z. Pacui, kuris vėliau ją padovanojo italų architektui L. Fredui. Vėliau ji atiteko Godlevskiams, kurie čia XVIII a. pabaigoje pastatė Fredos dvaro rūmus ir užveisė parką. 1925–1935 m. dvare veikė Fredos aukštesnioji sodininkystės ir daržininkystės mokykla, kurią baigė 199 mokiniai, 74 iš jų įgijo sodininkystės techniko kvalifikaciją.
Apie 1970 metus Aukštojoje Fredoje įsteigta Kauno aviacijos gamykla (dabartinė „Helisota“), kuri buvo viena iš nedaugelio TSRS gamyklų, remontuojančių importinius sraigtasparnius.
[taisyti] Pavadinimo kilmė
LDK kancleris Kristupas Pacas 1673 m. pakviestam italų architektui L. Fredui suteikė bajoro titulą ir padovanojo žemės valdas Šidiškių kaime. Pagal žemės savininką vėliau vietovę pradėj vadinti Freda. Tarpukariu vietovė vadinosi Freida.
[taisyti] Žymūs žmonės
Fredoje gyveno:
- chemikas, ekonomistas Jonas Šimkus
- rašytojas Petras Cvirka
- rašytojas Antanas Venclova
- kalbininkas Melchioras Račkauskas
