Argentina
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
|
|||||
 |
|||||
| Valstybinė kalba | ispanų | ||||
| SostinÄ— | Buenos AirÄ—s | ||||
| Didžiausias miestas | Buenos Airės | ||||
| Valstybės vadovai | Cristina Fernández
PrezidentÄ—
|
||||
| Plotas - IÅ¡ viso - % vandens |
2 766 890 km² (8) 1,1% |
||||
| Gyventojų - 2006 liepa (progn.) - Tankis |
39 921 833 (31) 14,43 žm./km² (163) |
||||
| BVP - IÅ¡ viso - BVP gyventojui |
2006 (progn.) 599,10 mlrd. $ (19) 15 000 $ (49) |
||||
| Valiuta | Argentinos pesas | ||||
| Laiko juosta - Vasaros laikas |
UTC -3 netaikoma |
||||
| NepriklausomybÄ— Paskelbta
Pripažinta |
nuo Ispanijos 1810 m. gegužės 25 1816 m. liepos 9 |
||||
| Valstybinis himnas | Argentinos himnas | ||||
| Interneto kodas | .ar | ||||
| Å alies tel. kodas | 54 | ||||
Argentina, oficialiai vadinama Argentinos Respublika (isp. República Argentina) — antra pagal dydį valstybÄ— Pietų Amerikoje ir aÅ¡tunta pagal dydį pasaulio valstybÄ—, iÅ¡sidÄ—sÄiusi tarp Andų kalnų ir Pietų Atlanto vandenyno.
Argentina ribojasi su Brazilija, Paragvajumi, Bolivija, ÄŒile ir Urugvajumi. Užima 2 791 810 km² plotÄ…. Be to, Argentina pretenduoja į Falklando (Malvinų) salas, Pietų DžordžijÄ… ir Pietų SandviÄo salas bei 969 464 km² užimanÄiÄ… Antarktidos dalį – Argentinos AntarktidÄ….
Turinys |
[taisyti] Istorija
- Pagrindinis straipsnis: Argentinos istorija
Iki europieÄių pasirodymo dabartinÄ—s Argentinos teritorijoje egzistavo keliolika skirtingų indÄ—nų kultÅ«rų. Pirmasis europieÄių tyrinÄ—tojas pasiekÄ™s Argentinos krantus buvo ispanų jÅ«rininkas Juan DÃaz de SolÃs 1516 metais. XVI-XVII a. Å¡alį kolonizavo ispanai. Po intensyvios kolonizacijos, 1580 metais iÅ¡kilo Buenos Airių miestas. 1776 m. suformuota La Platos VicekaralystÄ—.
1806-1807 m. į vicekaralystÄ™ įsiveržė britai, taÄiau netrukus buvo iÅ¡stumti vietinių gyventojų. 1810 m. gegužės 25 d. Buenos Airių gyventojai, sužinojÄ™ apie Ispanijos karaliaus Ferdinando VII nuvertimÄ… ir prancÅ«zų įsigalÄ—jimÄ… Ispanijos soste, suformavo PirmÄ…jÄ… ChuntÄ… ir nuvertÄ— vicekaralių. 1816 m. liepos 9 d. buvo deklaruota nepriklausomybÄ— nuo Ispanijos. Kilo konfliktas tarp centralistinių ir federalistinių grupuoÄių ir tik 1853 m. buvo priimta bendra konstitucija.
XIX a. 9-ame deÅ¡imtmetyje prasidÄ—jo masinÄ— europieÄių migracija į ArgentinÄ…. 1880 m. prezidento Julio Roca pavedimu pradÄ—tas „Dykumos užkariavimas“ (Conquista del desierto) – Patagonijos žemių įsisavinimas. Užsienio investicijos ir didelÄ— imigracija leido Argentinai stipriai iÅ¡plÄ—sti eksportÄ… ir padidinti nacionalines pajamas, XX a. pradžioje nacionalinÄ—s pajamos vienam gyventojui buvo didesnÄ—s už PrancÅ«zijos ar Vokietijos.[1] Ekonominis pakilimas tÄ™sÄ—si iki Didžiosios krizÄ—s 1930 m. - vÄ—liau prasidÄ—jo ilgas ekonominio ir politinio nestabilumo laikotarpis. Ekonomikos nuosmukiui didžiausiÄ… įtakÄ… padarÄ— tarptautinÄ—s prekybos sumažėjimas[1] .
Iki 1916 m. valdžioje dominavo konservatyviosios jėgos. Vėliau į valdžią atėjo jų pagrindiniai oponentai – radikalai. Po 1930 m. prieš prezidentą Hipólito Yrigoyen suorganizuoto karinio perversmo į valdžią vėl grįžo konservatoriai.
Nauji politiniai pasikeitimai prasidėjo 1946 m. į valdžią atėjus Chuanui Peronui. Jis siekė suteikti daugiau teisių darbininkų klasei ir susilaukė didelio jų palaikymo. 1955 m. Revolución Libertadora metu nuverstas.
Tarp 1950 – 1970 m. nei viena politinė jėga nesugebėjo įsitvirtinti valdžioje. Smuko ekonominis lygis. 1973 m. Peronas grįžo į prezidento postą, bet netrukus mirė. Jį pakeitė jo žmona Isabel. Ji nesugebėjo išlaikyti valdžios ir 1976 m. kovo 24 d. nuversta karinio perversmo metu.
Karinės pajėgos suformavo karinę chuntą, kuri iki 1983 m. tęsė Valstybinį Reorganizacijos Procesą. Opozicija buvo negailestingai naikinama (pradėtas „Nešvarusis Karas“). Diktatoriai buvo remiami JAV, kadangi neleido įsigalėti komunistams.
Ekonominės problemos, korupcijos skandalai, žmogaus teisių pažeidimai, Folklandų karo pralaimėjimas galutinai diskreditavo karinę chuntą ir ši buvo priversta pasiduoti.
1983 m. grįžo demokratinis valdymas. Prezidentas Raúl AlfonsÃn Ä—mÄ—si atgaivinti demokratines institucijas bei naikinti karinÄ—s chuntos padarinius. Chuntos lyderiai buvo nuteisti ir ilgam laikotarpiui uždaryti į kalÄ—jimÄ…. TaÄiau ekonominÄ—s problemos neleido Alfonsinui ilgai iÅ¡bÅ«ti savo poste.
Prezidentas Carlos Menem ėmėsi reformų bandydamas sustabdyti hiperinfliaciją. Pradėta masinė privatizacija, pesas susietas su JAV doleriu.
Po Menemo į valdžią atėjęs de la Rúa susidūrė su sumažėjusiu eksportu, pramonės nusilpimu, bedarbyste, prekybos deficitu. 1998 m. Azijos ekonominė krizė sukėlė kapitalo nutekėjimą. Prasidėjo nuosmukis, bankų krizė, o 2001 m. lapkritį pasiekė finansinę paniką. Prasidėjo kruvinos riaušės ir de la Rúa buvo priverstas atsistatydinti.
Per kelias savaites pasikeitė keli laikinieji prezidentai, kol galiausiai Eduardo Duhalde ilgesniam laikui tapo šalies vadovu ir ėmė spręsti susidariusią krizę. Ekonominės reformos stabilizavo padėtį.
Pradėta reindustrializacija, padidėjo eksportas. 2003 m. Nestoras Kiršneris išrinktas Argentinos prezidentu. Šalis išsivadavo iš užsienio skolų, pradėtos nacionalizuoti seniau privatizuotos pramonės įmonės.
- Susijęs straipsnis: Argentinos prezidentų sąrašas
[taisyti] PolitinÄ— sistema
- Pagrindinis straipsnis: Argentinos politinÄ— sistema
Pagal 1853 m. konstituciją, reformuotą 1994 m. Argentina yra federacinė prezidentinė demokratinė respublika. Šalies ir vyriausybės vadovas – prezidentas. Valdžia suskirstyta į vykdomąją, įstatymų leidžiamąją ir teisminę. Horizontaliai valstybinė valdžia paskirstyta tarp federacinės valdžios ir provincijų.
Vykdomąją valdžią atstovauja prezidentas ir jo kabinetas. Prezidentas ir viceprezidentas renkami tiesiogiai kas 4 metus ir gali eiti pareigas 2 kadencijas iš eilės. Ministrų kabinetą formuoja prezidentas.
Ä®statymų leidžiamÄ…jÄ… valdžiÄ… sudaro vyriausybÄ— ir parlamentas: dviejų rÅ«mų Argentinos Nacionalinis Kongresas (Congreso de la Nación), sudarytas iÅ¡ 72 Senato (Senado) narių, ir Deputatų RÅ«mų (Cámara de Diputados), sudarytų iÅ¡ 257 deputatų. Senatorių kadencija – 6 metai. Deputatų RÅ«mų nariai renkami tiesiogiai 4 metų kadencijai proporcine sistema, pusÄ— jų – Žemutinių RÅ«mų nariai – renkami kas 2 metus. TreÄdalis partijų siÅ«lomų kandidatų turi bÅ«ti moterys.
TeisinÄ— valdžia nepriklausoma nuo įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios. Argentinos AukÅ¡ÄiausiÄ…jį TesimÄ… sudaro 9 nariai, siÅ«lomi Senato ir tvirtinami prezidento. Kiti teisÄ—jai tvirtinami ValstybÄ—s Magistrų Tarybos.
Argentina priklauso Mercosur – tarptautiniam blokui, kuris prižiūri kai kurias teisines funkcijas. Šią organizaciją sudaro 5 nariai: Argentina, Brazilija, Paragvajus, Urugvajus ir Venesuela. Kitos Pietų Amerikos šalys šioje organizacijoje turi stebėtojo statusą.
PartinÄ— sistema - daugiapartinÄ—. VyraujanÄios partijos: deÅ¡inioji peronistų ir kairioji Unión CÃvica Radical.
[taisyti] Tarptautiniai santykiai
- Pagrindinis straipsnis: Argentinos tarptautiniai santykiai
Argentina aktyviai dalyvauja tarptautinÄ—se taikos palaikymo misijose. Tai vienintelÄ— Lotynų Amerikos Å¡alis, 1991 m. su JTO mandatu dalyvavusi Persų įlankos kare bei HaiÄio operacijoje. Argentina taip pat dalyvauja daugelyje taikos palaikymo misijų: Salvadore-HondÅ«re-Nikaragvoje, Gvatemaloje, Ekvadore-Peru, Vakarų Sacharoje, Angoloje, Kuveite, Kipre, Kosove, Kroatijoje, Bosnijoje, Rytų Timore. Už didelį indÄ—lį į taikos palaikymÄ… pasaulyje, 1998 m. JAV prezidentas Bill Clinton ArgentinÄ… paskelbÄ— svarbiausia sÄ…jungininke — ne NATO nare.
2006 m. Argentina pabrėžia Mercosur kaip prioritetinÄ™ atsvarÄ… JAV. 2005 m. lapkriÄio 4-5 d. Mar del Platoje vyko Ketvirtasis Amerikų valsybių vadovų susirinkimas. Jį lydÄ—jo didelis antiamerikietiÅ¡kų protestų skaiÄius [2].
Argentinoje veikia tarptautinė Baltųjų šalmų organizacija, kovojant prieš branduolinio ginklo platinimą, gamtos naikinimą.[3]
[taisyti] Administracinis suskirstymas
- Pagrindinis straipsnis: Argentinos provincijos
- Susijęs straipsnis: Argentinos gubernatoriai
Argentina suskirstyta į 23 provincijas (provincia) ir 1 autonominį miestą* (paprastai vadinamą capital federal).
Buenos AirÄ—s yra Argentinos sostinÄ— nuo pat valsybÄ—s susikÅ«rimo, taÄiau valdant prezidentui Rauliui Alfonsinui, buvo planuojama sostinÄ™ perkelti į Rio Negro provincijos centrÄ… – ViedmÄ…. TaÄiau dÄ—l hiperinfliacijos 1989 m. projektas žlugo ir buvo pamirÅ¡tas.
[taisyti] Geografija
.jpg.html)
Pagrindinis straipsnis: Argentinos geografija
Argentina nusidriekusi iÅ¡ Å¡iaurÄ—s į pietus apie 3700 km, o iÅ¡ rytų į vakarus – 1400 km. Argentina turi vienÄ… eksklavÄ…: Martino Garsijos salÄ…. Ji yra La Platoje, netoli Paranos ir Urugvajaus upių santakos, Urugvajaus teritoriniuose vandenyse, 3,5 km nuo Urugvajaus pakrantÄ—s, prieÅ¡ais nedidelį Martin ÄŒiko miestÄ…. 1973 m. Argentina ir Urugvajus pasiraÅ¡Ä— teisinį susitarimÄ… dÄ—l Å¡ios salos ir nutraukÄ— senÄ… konfliktÄ…. Å i sala užima 2 km² teritorijÄ…, o joje gyvena apie 200 gyventojų. Argentina reiÅ¡kia pretenzijas į Antarktidos teritorijÄ… – Argentinos AntarktidÄ… (pastarosios pretenzijos de facto sustabdytos, taÄiau nepanaikintos, remiantis Antarktidos sutartimi[4], kuriÄ… pasiraÅ¡Ä— ir kitos į AntarktidÄ… pretenzijas reiÅ¡kianÄios Å¡alys; Argentinos interesų sritis Antarktidoje dalinai sutampa su ÄŒilÄ—s ir JungtinÄ—s KaralystÄ—s pageidaujamais sektoriais), kurioje yra įkÅ«rÄ™ nedidelÄ™ gyvenvietÄ™.
Å alis skirstoma į 3 svarbiausias dalis: derlingas centrines lygumas ir svarbiausiÄ… žemÄ—s Å«kio sritį – Pampas, atÅ¡iauriÄ… plokÅ¡Äiakalnių sritį pietuose – PatagonijÄ… (su Ugnies Žeme), bei vakariniu Å¡alies pakraÅ¡Äiu, ÄŒilÄ—s pasieniu besidriekianÄiÄ… Andų kalnų juostÄ…. Netoli Mendosos miesto yra aukÅ¡Äiausia Pietų Amerikos vieta – Akonkagva (6960 m).
Lygumos į pietus ir vakarus nuo Buenos Airių (drėgnosios pampos) yra vienos iš derlingiausių pasaulyje. La Pampos ir San Luiso provincijų lygumos yra daug sausesnės. Gran Čiako sritis šalies šiaurėje taip pat sausringa.
Patagonijos stepÄ—s, užimanÄios Neukeno, Rio Negro, ÄŒiubuto ir Santa Kruso provincijas, yra daugiausia sausringos ir Å¡altos.
Svarbiausios Argentinos upės yra Paragvajus, Bermechas, Koloradas, Urugvajus, o pati svarbiausia – Parana. Pastarosios dvi upės prieš įtekėdamos į Atlanto vandenyną, sudaro milžinišką La Platos estuariją. Tarp šių dviejų upių įsiterpusi žemė vadinama Tarpupiu (Mesopotamija), į kurią įeina Entre Rioso, Misioneso ir Korienteso provincijos.
Argentinoje klimatas einant iÅ¡ Å¡iaurÄ—s į pietus keiÄiasi nuo tropinio iki subantarktinio.
Argentinoje sutinkama per 10% pasaulio augalų ir gyvūnų rūšių. Didžiausia gyvūnų ir augalų įvairovė yra šalies šiaurės rytuose. Argentinos nacionalinis gyvūnas – paukštis krosnius (Furnarius). Nacionalinė gėlė – Argentininė raudūnė.
- Susijęs straipsnis: Argentinos nacionalinių parkų sąrašas
[taisyti] Ekonomika
- Pagrindinis straipsnis: Argentinos ekonomika
Argentina daugiausia naudos turi iš gamtinių resursų, gerai išsilavinusios visuomenės, į eksportą orientuoto žemės ūkio bei įvairialypės pramonės. Šalyje istoriškai susiformavo plati vidurinioji klasė, kas yra nebūdinga daugeliui Lotynų Amerikos šalių. Visgi per pastarąjį dešimtmetį šalis turėjo nemažai problemų dėl infliacijos, užsienio skolų, kapitalo nutekėjimo ir biudžeto deficito.
Nuo 1970 m. Argentinai pradÄ—jo kauptis užsienio skolos, pradÄ—jo kamuoti didelÄ— infliacija. 1991 m. Argentinos pesas buvo susietas su JAV doleriu ir buvo apribotas piniginÄ—s bazÄ—s augimas. VyriausybÄ— pradÄ—jo prekybos liberalizacijÄ…, dereguliacijÄ… ir privatizacijÄ…. Infliacijos rodiklis krito ir BVP pradÄ—jo augti, taÄiau pernelyg skubotos pertvarkos ir reformų klaidos privedÄ— iki ekonominÄ—s krizÄ—s 2001 m.
Ekonomikos augimas 2000 metais buvo neigiamas ir sudarÄ— -0,8%, kuomet vidaus ir užsienio investuotojai neigiamai vertino vyriausybÄ—s galimybes iÅ¡mokÄ—ti skolas ir iÅ¡laikyti esamÄ… fiksuotÄ… peso ir JAV dolerio kursÄ…. EkonominÄ— padÄ—tis ypaÄ pablogÄ—jo 2001 m., neribotai leidžiant valstybÄ—s obligacijas, masiÅ¡kai atsiiminÄ—jant indÄ—lius iÅ¡ bankų ir mažėjant vartotojų bei investuotojų pasitikÄ—jimui. VyriausybÄ—s siekiai panaikinti deficitÄ…, stabilizuoti bankų sistemÄ… ir atgaivinti ekonomikos augimÄ… pasirodÄ— neįgyvendinami ir susidÅ«rÄ— su dar rimtesnÄ—mis problemomis. Fiksuoto Argentinos peso palaikymo kurso su JAV doleriu buvo atsisakyta 2002 m. sausį, todÄ—l peso kursas vasarį nukrito. Rezultatas buvo toks, kad realusis BVP 2002 m. nukrito -10,9%, taÄiau metams įpusÄ—jus, ekonominÄ— situacija stabilizavosi. 2003 ir 2004 m. BVP kilo po 8%, mažėjant nedarbui ir infliacijos tempams.
2005 m. ekonominÄ— situacija pagerÄ—jo, taÄiau iÅ¡liko didelis nedarbas ir skurdas, ypaÄ Buenos Airių priemiesÄiuose. Nepaisant to, Argentina yra labiausiai iÅ¡sivysÄiusi Lotynų Amerikos Å¡alis. Ji turi didžiausiÄ… BVP/1 gyv., industrializacijos, iÅ¡silavinimo rodiklį regione. PlaÄiai iÅ¡vystyta telekomunikacijų sistema, sparÄiai diegiamas internetas. 2002 m. skurdo lygis buvo 57%, 2005 m. – 33,8%. BedarbystÄ—s lygis krito nuo 25% 2002 m. iki 10,2% 2005 m. Pastebimas ryÅ¡kus ekonominkos augimas: 2003 m. – 8,9%, 2004 m. – 9%, 2005 m. – 9,5%, 2006 m. smuktelÄ—jo iki 7%.
[taisyti] Gyventojai
- Pagrindinis straipsnis: Argentinos demografija
Skirtingai nuo daugumos Pietų Amerikos valstybių (bet panaÅ¡iai kaip ir Urugvajuje), dauguma Argentinos gyventojų yra europieÄių palikuonys. Gyventojų daugumÄ… sudaro ispanų kolonistų palikuonys bei vÄ—lesniais laikais imigravÄ™ italai ir ispanai. 97% gyventojų yra baltaodžiai.
Vietiniai indÄ—nai, kurių yra ~0,5 mln., ir metisai daugiausiai gyvena Å¡iaurinÄ—se, Å¡iaurÄ—s vakarų ir pietinÄ—se provincijose. 2001 m. duomenimis, 2,8% Argentinos namų Å«kių gyvena bent vienas asmuo, save priskiriantys Äiabuvių grupei. Tai Korienteso provincijoje gyvenantys gvaraniai, Å¡alies Å¡iaurÄ—s vakaruose gyvenantys keÄujai, taip pat yra mapuÄių, mokovi ir kt.
Didžiausios europieÄių imigrantų bangos atvyko į ArgentinÄ… XIX amžiaus pabaigoje ir XX amžiuje. Patagonijos ÄŒiubuto slÄ—nyje gyvena daug velsieÄių kilmÄ—s gyventojų, kurie iÅ¡laiko Velso kultÅ«rÄ…. Kitos didesnÄ—s imigrantų grupÄ—s atvyko iÅ¡ Vokietijos, PrancÅ«zijos (apsigyveno pagrinde Buenos AirÄ—se), Skandinavijos (ypaÄ Å vedijos), JungtinÄ—s KaralystÄ—s ir Airijos (Buenos AirÄ—se ir Patagonijoje), Rytų Europos (Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Kroatijos, Rumunijos, Serbijos). Argentinoje yra didžiausia Lotynų Amerikoje žydų bendruomenÄ— (daugiausia iÅ¡ Rytų ir Å iaurÄ—s Europos). Argentinoje gyvena nedidelÄ— lietuvių bendruomenÄ— (daugiausia Aveljanedoje).
Paskutinį dešimtmetį į Argentiną atvyksta vis daugiau imigrantų iš kaimyninių šalių (neretai nelegaliai): Peru, Paragvajaus, Čilės, Bolivijos. XX amžiaus 10-ame dešimtmetyje imigracija iš kitų Lotynų Amerikos šalių siekė nuo 2 000 000 iki 4 000 000 žmonių. Pagal 2001 m. statistiką [5] ~750 tūkst. šalies gyventojų neturi pilietybės dokumentų.
Argentinoje gyvena (pagrinde Buenos AirÄ—se) nedidelis imigrantų iÅ¡ Azijos skaiÄius. Daugiausia atvykÄ—lių yra iÅ¡ Japonijos, KorÄ—jos, Kinijos, Indijos.
- Susijęs straipsnis: Lietuviai Argentinoje
[taisyti] Urbanizacija
Apie 2,7 mln. gyventojų gyvena autonominiame Buenos Airių mieste ir apytiksliai 11,5 mln. Didžiosiose Buenos AirÄ—se, kuri yra viena didžiausių pasaulyje miestų konglomeracijų. Kartu su metropolinÄ—mis teritorijomis antras ir treÄias pagal dydį Argentinos miestai, Kordoba ir Rosarijas, turi atitinkamai 1,3 ir 1,1 mln. gyventojų. Miestuose gyvena apie 88% Å¡alies gyventojų[6]
Dauguma imigrantų iš Europos (didžiausios imigracijos bangos buvo I ir II pasaulinių karų metais) apsigyveno miestuose, kuriuose lengviau galėjo įsigyti darbą, išsilavinimą, kas leido jiems tapti viduriniosios klasės atstovais. Nuo 1930 m. dauguma kaimo gyventojų pradėjo keltis į miestus.
XX a. 10-ame deÅ¡imtmetyje, kai buvo panaikinti kai kurie geležinkelių marÅ¡rutai, nusilpo vietinÄ— pramonÄ— bei sumažėjo eksportas, daug nedidelių provincijų miestų tapo „miestais vaiduokliais“. Didžiųjų miestų apylinkÄ—se sparÄiai pradÄ—jo augti lÅ«Å¡nynai (villa miseria), apgyvendinti skurdžių žemutinÄ—s klasÄ—s atstovų, atvykÄ—lių iÅ¡ periferijos, taip pat imigrantų iÅ¡ kaimyninių Å¡alių.
Dauguma Argentinos miestų turi ryÅ¡kių europietiÅ¡kų bruožų, kadangi juose didelÄ™ įtakÄ… turÄ—jo imigrantai iÅ¡ Europos. Daug miestų pastatyta taip, kaip Ispanijoje – apie centrinÄ™ aikÅ¡tÄ™ (plaza). Katedra ir svarbiausi valdžios pastatai pastatyti prieÅ¡ais aikÅ¡tÄ™. Miestų planavimo sistema vadinama damero (Å¡achmatinÄ—), kadangi miestus sudaro kvadratinÄ—s formos kvartalai. TaÄiau kai kurie vÄ—lesnÄ—s statybos miestai (pvz., La Plata) turi modernesnį iÅ¡planavimÄ….
Didžiausi Argentinos miestai pagal gyventojų skaiÄių yra Å¡ie: Buenos AirÄ—s, Kordoba, Rosarijas, Mendosa, La Plata, Tukumanas, Mar del Plata, Salta, Santa FÄ— ir Bahija Blanka.
- Susijęs straipsnis: Argentinos miestų sąrašas
[taisyti] Kalba
VienintelÄ— valstybinÄ— Argentinos kalba yra ispanų. TaÄiau Korienteso provincijoje valstybinÄ—s kalbos statusÄ… turi ir gvaranių kalba.
Kai kurie imigrantai ir vietiniai gyventojai (indÄ—nai) yra iÅ¡laikÄ™ savo kalbas. Dauguma Patagonijoje gyvenanÄių iÅ¡eivių iÅ¡ Velso kalba velsietiÅ¡kai. VokieÄių kalbÄ… galima sutikti Patagonijoje, Kordobos provincijoje, Buenos AirÄ—se. Å alies sostinÄ—je dažnai galima iÅ¡girsti kalbant angliÅ¡kai, italiÅ¡kai, prancÅ«ziÅ¡kai, rusiÅ¡kai, Rytų Azijos kalbomis. Argentinoje yra didžiausias pasaulyje ispanakalbių, vartojanÄių voseo (vos naudojama vietoje tú, yra ir kitų neįprastų veiksmažodžių jungimų) skaiÄius. PlaÄiai vartojamas La Platos dialektas (ypaÄ aplink La PlatÄ…).
FonetinÄ—s studijos parodÄ—, kad Buenos Airių gyventojų kalba artima italų kalbos Neapolio dialektui, kadangi Äia ypaÄ jauÄiama italų kalbos įtakos. DÄ—l imigracijos sostinÄ—je iÅ¡plito lunfardo slengas.
[taisyti] Religija
Argentina – krikÅ¡ÄioniÅ¡ka Å¡alis. 93% Argentinos gyventojų save laiko Romos katalikais. KatalikybÄ™ taip pat pabrėžia Å¡alies konstitucija. Nuo XX a. 9-ojo deÅ¡imtmeÄio vis didesnÄ™ įtaka įgauna protestantų bažnyÄios (3,5 mln. – 10%). Mormonų krypties atstovų yra apie 330 tÅ«kst. (7 pagal gausumÄ… bendruomenÄ— pasaulyje).
Argentinoje yra didžiausia Lotynų Amerikoje judėjų bendruomenė (2% šalies gyventojų). Yra nedidelė musulmonų bendruomenė.
[taisyti] Kultūra
- Pagrindinis straipsnis: Argentinos kultūra
Argentinos kultÅ«ra - europietiÅ¡kos ir Lotynų Amerikos kultÅ«rų miÅ¡inys. Buenos AirÄ—s yra neginÄiamai europietiÅ¡kiausias Pietų Amerikos miestas ir daugelio vertinamas kaip kultÅ«rinÄ— žemyno sostinÄ—. Miestas kultÅ«riÅ¡kai papildomas imigrantų iÅ¡ Europos.
Argentina turi turtingą, pasaulyje išgarsėjusios literatūros istoriją, tame tarpe vieną iš geriausiai kritikų vertinamų XX a. rašytojų Jorge Luis Borges.
Argentinos kinas pasiekė tarptautinį pripažinimą su tokiais filmais, kaip „Oficiali Istorija“, „Devynios Karalienės“ ar „Iluminados por el Fuego“. Antravertus, šie filmai populiarumu negalėjo varžytis su Holivudo fimais. Nepaisant to, Argentinos filmai pripažįstami tarptautiniuose kino festivaliuose (pvz., Kanuose). Mar del Platos miestas taip pat organizuoja kino festivalius.
Argentinos maistas buvo paveiktas ispanų, italų, vokieÄių, prancÅ«zų ir kitų Europos Å¡alių virtuvių. Argentina turi didelÄ™ pagrindinių maisto produktų (isp. Comidas tÃpicas) įvairovÄ™: empanadas – kimÅ¡ta teÅ¡la, locro – javų, pupų, mÄ—sos, kumpio, svogÅ«nų, moliÅ«gų miÅ¡inys, chorizo – deÅ¡ra su aÅ¡triais prieskoniais. Argentinos lauko virtuvÄ— (isp. Asado argentino) garsÄ—ja pasaulyje mÄ—sos paruoÅ¡imo įvairove. Tradicinis gÄ—rimas (ypaÄ Å¡alies Å¡iaurÄ—je) – matÄ—s arbata.
Futbolas yra populiariausia Å¡alyje sporto Å¡aka. Å alies nacionalinÄ— rinktinÄ— viena pajÄ—giausių pasaulyje. Ji 2 kartus tapo pasaulio ir 14 kartų žemyno Äempione. Argentinos futbolo mokykla iÅ¡augino tokius futbolininkus kaip Diego Maradona, Gabriel Batistuta, Lionel Messi ir kt. Argentina taip pat turi pajÄ—giÄ… krepÅ¡inio rinktinÄ™, kuri užima prizines vietas pasaulio Äempionatuose ir olimpiadose. Daugelis rinktinÄ—s žaidÄ—jų žaidžia NBA lygoje ir pajÄ—giuose Europos klubuose. Be to, argentinieÄiai turi ir nacionalinį sportÄ… – pato. Argentina garsÄ—ja gerais polo ir teniso žaidÄ—jais.
[taisyti] Muzika
Argentina iÅ¡garsÄ—jo pasauliui suteikdama naujÄ… muzikÄ… ir Å¡okį – tango. UžsienieÄiams tango asocijuojasi tik su Å¡okiu, taÄiau tik kartu su muzika ir daina (dažniausiai atliekama lunfardo slengu) Argentinoje yra įsivaizduojamas tango. Dabar populiarus naujasis tango, kurio pradininkas – Astor Piazzolla.
Nuo 1970 m. Argentinoje tapo populiarus rokenrolas. Rokenrolas ir pop muzika varžėsi viena su kita dėl populiarumo, todėl iškilo daug garsių ir vieno ir kito stiliaus grupių bei kompozitorių. Argentinos rokas populiarus tarp jaunimo.
Buenos Airės yra techno ir elektroninės muzikos sostinė Lotynų Amerikoje. Europos klasikinė muzika taip pat atstovaujama Argentinoje. Svarbiausias šios muzikos centras – Colón teatras Buenos Airėse. Šalis taip pat turi visame pasaulyje garsių kompozitorių ir dainininkų.
[taisyti] Å ventÄ—s
- Pagrindinis straipsnis: Argentinos Å¡ventÄ—s
ArgentinieÄiai pažymi nemažai istorinių Å¡venÄių: Gegužės RevoliucijÄ… (gegužės 25 d.), NepriklausomybÄ—s DienÄ… (liepos 9 d.), Malvinų dienÄ… (balandžio 2 d.) bei Atminties dienÄ… (kovo 24 d.). Taip pat Å¡venÄiama ValstybinÄ—s vÄ—liavos diena (birželio 20 d.), Mokytojo diena (rugsÄ—jo 20 d.), José de San MartÃn diena (rugpjÅ«Äio 17 d.). Å venÄiamos ir tarptautinÄ—s Å¡ventÄ—s – Darbininkų diena, Kolumbo diena, bei religinÄ—s – KalÄ—dos, Marijos Dangun Ä–mimas, Velykos.
[taisyti] Kita Informacija
[taisyti] Nuorodos
[taisyti] Å altiniai
- ↑ http://www.britannica.com/eb/article-33120/Argentina
- ↑ http://www.npr.org/templates/story/story.php?storyId=4990070
- ↑ http://www.cascosblancos.gov.ar/a_inicio/sumary/cBlancos.swf
- ↑ http://www.antarcticconnection.com/antarctic/treaty/treaty-text.shtml
- ↑ http://www.patriagrande.gov.ar/
- ↑ "Å alys ir skaiÄiai 2005". Leidykla "Briedis". 2005 m.
[taisyti] Valdžia
- Argentina.gov.ar – Oficiali valstybės svetainė
- Gobierno Electrónico – Oficiali vyriausybės svetainė
- Presidencia de la Nación – Oficiali prezidento svetainė
- Honorable Senado de la Nación – Oficiali senato svetainė
- Honorable Cámara de Diputados de la Nación – Oficiali Žemutinių Rūmų svetainė
- SecretarÃa de Turismo de la Nación – Oficiali turizmo svetainÄ—
[taisyti] Žinynai
[taisyti] Naujienos
- Télam (Oficiali naujienų agentūra)
- Buenos Aires Herald
- ClarÃn (dienraÅ¡tis ClarÃn)
JAV | Kanada | Meksika
Kiti politiniai vienetai: Bermudų salos | Grenlandija | Sen Pjeras ir Mikelonas
Belizas | Gvatemala | Hondūras | Nikaragva | Kosta Rika | Panama | Salvadoras
Antigva ir Barbuda | Bahamos | Barbadosas | Dominika | Dominikos Respublika | Grenada | Haitis | Kuba | Jamaika | Sent Kitsas ir Nevis | Sent Lusija | Sent Vinsentas ir Grenadinai | Trinidadas ir Tobagas
Kiti politiniai vienetai: Angilija | Aruba | Britanijos Virdžinijos salos | Gvadalupė | JAV Virdžinijos salos | Kaimanų salos | Martinika | Montseratas | Nyderlandų Antilai | Puerto Rikas | Terkso ir Kaikoso salos
Argentina | Bolivija | Brazilija | ÄŒilÄ— | Ekvadoras | Gajana | Kolumbija | Paragvajus | Peru | Surinamas | Urugvajus | Venesuela
Kiti politiniai vienetai: Falklando salos | Prancūzų Gviana
 |
Šis straipsnis įtrauktas į Vertingų straipsnių kategoriją. |