Žemaitė
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
| Žemaitė | |
 |
|
| Tikras vardas: | Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė |
|---|---|
| Pseudonimas: | Žemaitė |
| Gimė | 1845 m. birželio 4 d Bukantė Plungės raj. |
| Mirė | 1921 m. gruodžio 7 d. Marijampolė |
| Žymiausi kūriniai | Marti, Petras Kurmelis, Sutkai, Sučiuptas velnias |
Žemaitė (Julija Beniuševičiūtė-Žymantienė) 1845 m. birželio 4 d. – 1921 m. gruodžio 7 d.) – lietuvių rašytoja, laisvamanė.
Turinys |
[taisyti] Gyvenimas
Julija Beniuševičiūtė - Žymantienė gimė bežemių bajorų šeimoje, 1855 – 1864 m. gyveno Šemetose pas gimines, mokėsi privačiai, vėliau tęsė mokslus savarankiškai. 1863–1864 m. sukilime rėmė sukilėlius, vėliau tarnavo kambarine Džiuginėnų dvare, kur 1865 m. ištekėjo už dvaro eigulio Lauryno Žymanto. Su vyru nuomojosi žemę ir apie 30 metų užsiėmė žemės ūkio darbais Kolainių, Laukuvos, Varnių, Užvenčio apylinkėse. 1883 m. apsigyveno Ušnėnuose, kur susipažino su Povilu Višinskiu, įsitraukė į lietuvių nacionalinį judėjimą, susidomėjo nelegalia spauda, pradėjo rašyti. Pirmą kūrinį parašė būdama daugiau kaip keturiasdešimties metų.
1907 m. Kaune dalyvavo Lietuvos moterų I suvažiavime, 1908 m. – Rusijos moterų I suvažiavime Peterburge. 1912 m. apsigyveno Vilniuje, 1913 – 1915 m. redagavo „Lietuvos žinias“.
Pirmojo pasaulinio karo metu lankėsi JAV lietuvių kolonijose, sakė kalbas, rinko aukas nukentėjusiems nuo karo. Nuo 1917 m. – Lietuvos socialistų liaudininkų sąjungos narė.
[taisyti] Kūryba
Žemaitė parašė apie 354 apsakymų, apysakų, apybraižų, vaizdelių, keliolika pjesių, pasakojimą apie vaikystę, publicistinių straipsnių, korespondencijų. Kūrinius spausdino „Ūkininke“, „Varpe“, „Vienybėje lietuvininkų“, „Naujienose“, „Darbininkų balse“, „Vilniaus žiniose“, „Lietuvos ūkininke“, su J. Jablonskiu parengė savo raštų rinkinį.
Kūryboje vyrauja neigiami gyvenimo reiškiniai, pasakojimai epiški, ironiški, objektyvizuoti. Būdingi detalūs gamtos, papročių, buities, veikėjų išorės aprašymai. Daug dėmesio skiriama moters gyvenimui.
[taisyti] Šaltiniai
- Tarybų Lietuvos Enciklopedija. Vyriausioji enciklopedijų redakcija. Vilnius, 1988