REKLAMA mp3
|
Pagrindinis puslapis
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Main Page)
Sveiki atvykę į Vikipediją,
Laisvąją enciklopediją, kurią kurti gali kiekvienas.
Prisijunk ir pasidalink savo žiniomis su pasauliu!
|
|
|
Šiuo metu yra 67 779 straipsniai
|
 Apie Vikipediją
|
|
Vikipedija yra interneto enciklopedija, kurią skaityti, tobulinti ir pildyti gali visi žmonės, be jokių apribojimų ar mokesčių. Vikipediją galima skaityti daugiau nei dviem šimtais kalbų; lietuviškuosiuose puslapiuose aprašyta daugiau nei 67 tūkstančiai straipsnių, skaičius nuolat auga.
|
 Savaitės straipsnis
|
Stanislovas Antanas Ščuka
Stanislovas Antanas Ščuka (Ščiuka) (g. 1652 ar 1654 m. Vilniuje - m. 1710 m. gegužės 19 d. Varšuvoje) - Lenkijos-Lietuvos valstybių sąjungos didikas, politikas ir rašytojas. Kariškio Stanislavo ir Sofijos Špilevskos Neronovič sūnus, 1695 m. vasario 6 d. vedęs seniūno Jano Boguslavo Potockio dukrą - Konstanciją Mariją Aną Potocką. Buvo teisėju 1688 m., Lenkijos-Lietuvos valstybių sąjungos pasiuntiniu Prūsijos kunigaikštystėje 1690 m., Seimo maršalka 1698-1699 m., Lietuvos pakancleriu 1699 m. Išsilavinimą gavo Vilniuje ir Krokuvoje. Savo gabumų ir atkaklaus darbo dėka užėmė aukštas valstybines pareigas, tapo karaliaus Jono III Sobieskio sekretoriumi. 1699 m. tapo Augusto II šalininku, o 1706 m. palaikė Stanislovą Leščinskį. Buvo politinių tekstų autoriumi ir žinomu Seimo oratoriumi. Parašė veikalą Eciipsis Poloniae Orbi Publice Demonstrata (1709 m.). Rūpinosi nemokamų viešųjų mokyklų atidarymu. Būdamas Seimo maršalka vadovavo jo darbui nuo 1688 m. spalio 17 d. iki 1689 m. balandžio 1 d. ir susitaikymo Seimui Varšuvoje 1699 m. birželio 16-30 d. Turėdamas 56 m. numirė nuo plaučių uždegimo 1710 m. gegužės 19 d. ir buvo vykdant paskutinę valią palaidotas Ščukų kapavietėje - Ščučino bažnyčios rūsiuose.
|
|
|
|
Lietuvoje
Pasaulyje
|
 Mėnesio šalis
|
|
Šiuo metu mėnesio šalies projektas skirtas Saudo Arabijai ir Kongui. Labai prašome prisidėti prie straipsnių apie šias šalis plėtojimo. Reikalingiausių straipsnių sąrašą rasite čia: sąrašas. Žymiau prisidėję naudotojai bus atitinkamai pagerbti.
|
|
 Rinktinė iliustracija
|

Naročiaus ežeras, Baltarusija.
|
Savaitės iniciatyva
|
|
Žmogaus teisės – universalios teisės, priklausančios be išimties ir vienodai kiekvienam žmogui, nepriklausančios nuo teisinės sistemos ar kitų vietinių veiksnių. Formali žmogaus teisių koncepcija nėra visuotinai pripažįstama, todėl taikoma kiek skirtingai.
Tarptautinės teisės dalimi tapo nuo 1948 metų, kai Jungtinių Tautų Generalinės asamblėjos balsų dauguma gruodžio 10 d. priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija.
Europoje nuo 1953 m. galioja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, kurios laikymasis privalomas ją pasirašiusioms valstybėms. Konvencijoje numatytas priežiūros mechanizmas – Europos žmogaus teisių teismas, nagrinėjantis valstybių ir piliečių skundus dėl žmogaus teisių pažeidimų. 2007 m. sausio 1 d. Konvenciją buvo pasirašiusios ir ratifikavusios 46 Europos valstybės.
Tos žmogaus teisės, kurios dabar suvokiamos kaip savaime suprantamas dalykas, buvo ilgo proceso, kuris tęsėsi visą XX amžių, išdava.
Šios savaitės iniciatyvos tema yra „Žmogaus teisės“.
|
 Kategorijos
|
|
|
|
Polska, Dolar, Forex
Wikipedia jest zarejestrowanym znakiem towarowym Wikimedia Foundation |